Hope Hotel

2.24

Paryžius. Visai gražus miestas jai jame nebūtų tiek daug šiukšliu. Važiavome vingiuotomis gatvėmis link Disney lendo. Kuo labiau artėjome tuo labiau vaikai jaudinosi. Jie diskutavo apie tai kur pirmiausia eis. Į kokias karuseles eis , su kuo fotografuosis , ką valgys. Tai girdėti buvo keista ir smagu.

Reinas primygtinai reikalavo ,kad Ariele eitu kartu su juo į siaubo kambarį , o mergaitė vis sugalvodavo priežasti kodėl ji ten negali eiti. Galiausiai jie nusprendė , kad visi keturi turėsime ten eiti. Buvo keista , kad Kai dėl to neprieštaravo jis nepratarė nei žodžio , kad nuginčytu ėjimą į siaubo kambarį.

Atrodė , kad ne vien man malonu girdėti tokias vaikų diskusijas. Šypsodamasi ir gėdydamasi savo žodžių atsiminiau vieną seną dainą. Nepajutau , kaip pradėjau niuniuoti. Kai išsitraukė telefoną. Ir po minutelės mašinoje pasigirdo mano niuniuojama daina „Maroon 5 – Sunday Morning".

Vaikai nuo galinės sėdynės pradėjo dainuoti kartu su atlikėju nors ir nepataikė į taktą. Nusijuokiau iš jų.

-Alex tu dainuok taip pat,-ragino mane Ariele.

-Sunday morning, rain is falling.Steal some covers, share some skin. Daugiau nemoku. Žinau tik dainos melodija,-pasiteisinau.

Vaikai daugiau neprašė manęs dainuoti ir mašinoje įsivyravo tyla. Girdėjosi tik muzika sklindanti iš Kai telefono. Tai buvo jauki tyla. Atrodė , kad visi nusprendė pailsėti ir patausoti savo jėgas iki kol pasieksime savo tikslą.
Per tlefono garsekalbi pasigirdo korejietiška daina kuria visad dainuodavau broliui , kai jis paprašydavo manęs jam padainuoti. Nesupraskite manęs klaidingai aš moku tik keleta žodžiu korejietiškai. O tą dainą mokiausi , nes man patiko jos melodiją.

Išgirdus dainos priedainį prieš akis praskriejo visi geri gyvenimo prisiminimai. Kaip aš ir Niall žaizdavom galiniame kieme. Kaip brolis žaidė su manimi slėpyniu. Vis dar pamenu kaip Niall apgynė mane nuo mergaites kuri tyčiojosi iš manęs dėl mano kalbėsenos. Būdama jaunesnė aš labai švepluodavau , bet vėliau persilaužiau. Man padėjo mano brolis , brolis kuris mane gynė ir saugojo. Toks pats turėtu būti ir Kai. Jis turėtu saugoti savo broliuką , nes tai šeima kurios niekaip nepakeisi. Niekas niekad man neatstos Niall , kaip ir Reinui niekas niekad neatstos Kai.

-Tai mėgstamiause Kai daina,-pasakė Reinas iš galo.

-Mano taip pat,-šypsodamasi atsakiau.

-Tu moki korejietiškai?,-nustebo Ariele.

-Nelabai,-suraukiau nosį.

-Bet Chen dainuoja korejietiškai,-susiraukė Reinas.

-Aš išmokau tos dainos žodžius tad suprantu ką jis dainuoja,-atsakiau vaikams.

-Tu moki šitą dainą?,-nustebo Reinas.

-Taip mano brolis prašydavo , kad ją padainuočiau , nes jam patiko dainos melodija tad išmokau ją dėl jo. Dainuosiu šita dainą per jo vestuves , o jai pavyks gal net pakviesiu Chen atlikti šitą dainą.

-Tu tikrai myli savo brolį,-kiek susiraukęs tarė Reinas.

-Taip. Niall yra mano vienintelė šeima. Jai jo nebūtų mano gyvenime nežinočiau ką daryti. Kartais jis būna šiknius ir aš noriu jį nudėti , bet vis tiek jis yra mano brolis. Be jo... Be jo man būtų labai sunku.

Reinas atrodė susimastęs. Vaikis nusisuko nuo manęs ir netarė daugiau nei žodžio. Nejau jis supyko dėl to ką pasakiau apie savo broli? Tie vaikai jie blogesni už moteris per jų periodą. Man visad buvo sunku suprasti ko jie nori , nors visad juos mylėjau...