Hope Hotel

2.9

Vyras dar kart ruošėsi trenkti man antausį , bet mano reakcija buvo greitesnė ir aš buvau vikresnė nors ir sužeista. Ramentu trenkiau jam į pilvą. Senis žengė atatupstas. Numečiau viena ramentą į šoną. Užsimojau likusiu ramentu ir dar kart trenkiau jam per veidą. Senolis krito ant grindų dejuodamas ir vaitodamas. Prišlubavau prie jo. Kaip gerai , kad jis vis dar su sąmonę. Padėjau savo sugipsuotą koją ant jo tarpkojo ir lėtai pradėjau jį traiškyti.

-Aš nesu linkusi į smurtą , bet Dievas mato už viska labiau aš negaliu pakęsti , kai kažkas skriaudžia nekaltus vaikus. Leiskite man dar kart pakartoti. REINAS LIEKA PAS KAI.

-Aiii... Jis... Aiii... Nenori... Jo..!!!!!

Rėkė Kai tėvas. Pasilenkiau arčiau jo ir bejausmiu tonu tariau.

-Man nerūpi ko jis nori. To nori Reinas ir aš neleisiu , kad jūs dar kart pakeltumėt ranką prieš tą berniuką. Su...

-Kas čia po velnių dedasi?!

Ohh žiūrėkite kas grįžo namo. Gaila sulamdžiau viena ramentą , o kitas guli ant grindų , o tai pamokyčiau ir šita pašlemėka.
-Bandau nudėti tavo tėvą nori prisijungti?

Ramei paklausiau atsistojusi tiesiai šalia kraujuojančio senio. Kai atrodė toks įniršęs jog rodėsi jai jam būtų leistas jis palaidotu mane gyvą. Vaikinas dėvėjo savo kasdienia , aš taip manau , aprangą juodi džinsai ir marškiniai. Šį kart tai buvo rausvi marškiniai. Jo rankovės buvo atraitotos , o viršutinės sagos prasakstytos. Rudi plaukai vis dar krito netvarkingai ant pikto veido. Alex valdykis.

Reinas pakilo iš savo vietos tuo pačiu metu , kai Kai pradėjo artintis įvykio vietos link. Berniukas išskietė rankas ir suriko.

-Neliesk jos ji tik gynė mane. Neskriausk Alex!!!

Jutau kaip kvėpavimas užstringa mano gerklėje. Koks drąsus tas vaikas. Jis jau du kart stojo ginti manęs prieš savo gimine. Pažvelgiau į Kai kuris sustojo , kaip įbestas.

-Jai paliesi savo broli tau baigsis taip pat kaip tavo tėvui. Tikriausiai pas jus giminės bruožas skriausti už save silpnesnius. Nedrįsk...

-Tu...

-Jūs dar kalbėt galit? Palaukit dar vienas sveikas ramentas liko,-mestelėjau seniui žvelgdama į Kai.

-John iškviesk greitąją tegul išveža jį į ligoninę. Paprašyk , kas Esmeralda atneštų maistą į paneles kambarį ten ji papusryčiaus su Reinu. Ir taip pat tegul atneša ledu panelei užsidėti ant skruosto,-pasiduodamas tarė Kai.

Kilstelėjau antakį. Nejau jis nenori su manimi pasibarti? Aš kaip tik nusiteikusi kariauti su juo ar dar bet kuriuo Jongim kuris drįs man aiškinti , kad aš silpna moteriškė. Nuvylė mane Kai maniau bus smagesnis rytas , o dabar tik sulaužiau ramentą veltui.

Gūžtelėjau pečiais ir prišuoliavau prie Reino. Pasilenkiau prie berniuko ir pavėliau jo plaukus. Mačiau skruostais besiritančias ašaras , bet stengiausi nekreipti į tai dėmesio. Šyptelėjau jam savo kiek įmanoma tikra šypsena ir suraukiau nosį.

-Na mano riteri padėsi man grįžti į savo bokštą?

Berniukas nusišluostė savo ašaras. Drėgna ir virpančia ranka paėmė mano ranką ir uždėjo ją sau ant peties taip stengdamasis perimti bent dalį mano svorio.

-Laikykis manęs , gerai?,-tyliai paklausė jis.

-Žinoma,-tada pakėliau akis ir bejausmiu tonu tariau Kai,-Už ramentus sąskaita gali pateikti savo tėvui.

Daugiau nieko netarusi išėjau iš valgomojo sekdama Reina , kuris drebėjo , kaip epušės lapelis. Visą kelia iki savo kambario svarsčiau ar negrįžus ir nepanaudojus antro ramento vis tiek vienas jau sugadintas kodėl gi ir antro nesugadinus tokiu pačiu būdu? Gaila , kad čia neturiu savo ginklo mielai būčiau peršovusi to senio tarpkoji , kad pora mėnesiu negalėtu vaikščioti ir puse likusio gyvenimo praleistu ligoninėje.