Hope Hotel

2.11

Merginos noriu nuomoniu ar ne per daug i sona su jo darbu?  Tikrai nekelsiu naujos dalies kol nebus ilgu nuomoniu,  nes man reikia zinoti ar ne per daug nukrypau,  jus zinot kad as taip galeciau pasielgt.  😘😘😘😚

Susvyravau. Reinas atsisuko į mane išsišiepęs kaip velnias. Priėjo prie manęs. Neleidau žurnalistams daugiau nieko klausinėt tiesiog žengiau į viešbutį. Sustojau vestibiulyje. Giliai kvėpavau ir tvardžiausi nepradėjusi šaukti ant to berniuko. Ar jis supranta ką jis katik padarė? Ar jis suvokia kaip tai paveiks jo brolį? Kaip tai paveiks mane.

Aš vis dar kažką jaučiu Malik aš negaliu būti su jo broliu. Turėjau vilties , kad atvykusi čia sugebėsiu jį susigrąžinti , o dabar... Tas berniukas viska sugriovė. Pažvelgiau į jį per petį. Dabar jis stovėjo nunarinęs galvą lyg nusikaltęs šuo. John žvelgė į jį piktu žvilgsniu taip pat kaip aš norėčiau žiūrėti į jį. Bet... Tiesiog reikia leisti viskam tekėti sava vaga.

-Eisite su manimi ar palauksite čia?,-ramiu balsu paklausiau.

-Panele ji...

-Nenoriu nieko girdėti John. Dabar nenoriu nieko girdėti.

-Eisime su jumis.

Linktelėjau jiems. Nusiėmusi saulės akinius pažvelgiau į registratorę kuri žvelgė į mane iš aukšto. Neturėjau noro šiandien bartis su darbuotojais tad ignoravau ją ir patraukiau lifto link. Reinas tylėdamas žengė į liftą ir laikėsi šiokio tokio atstumo nuo manęs. Paspaudusi prieš paskutinio aukšto mygtuką atsirėmiau į sieną.

Su savimi turėjau rankinę kurią man davė berniukas. Joje buvo mano piniginė ir mobilusis bei raktai nuo kabineto esančio šiame viešbutyje. Tuos pačius raktus turi ir viešbučio direktorius. Prieš nusileisdama paprašiau , kad jis paliktu dokumentus ant darbo stalo ir parūpintu man nešiojama kompiuterį. Visą tai reikės pasiimti su savimi. Nors dabar nebesu tokia tikra ar tikrai gera idėja gyventi pas Kai iki kol priversiu jį elgtis su Reinu kaip su broliu.

Ką aš čia galvoju juk negaliu mesti visko nebaigusi. Reikės prašyti , kad kas nors pagelbėtu man. Spėju mano spaudos atstovė išsikraustys iš proto londone , kai pamatys naujienas per televizija. O dar Reino mama ji tikriausiai nudės mano kai pamatys naujienas. Ahh kodėl aš pakliūvu į tokias kvailas situacijas.

Liftui sustojus išleidau gilų atodūsį ir patraukiau kabineto link. Visas aukštas skendėjo tyloje. Už manęs einantys vyrukai taip pat tylėjo. Sustojau ties juodomis durimis. Išsitraukusi raktą atrakinau jas. Vos pravėriau duris pamačiau savo lagaminus. Mano daiktai buvo saugiai užrakinti , bent tokia paguoda. Atrėmusi ramentus į sieną prišuoliavau prie pirmo lagamino. Dailiai jį paguldžiusi atitraukiau užtrauktuką ir nukėliau dangtį.

Jūs tikriausiai juokaujate. Pasakykite , kad tai koks kvailas pokštas. Apverčiau kitą lagaminą atitraukusi pamačiau tokį patį vaizdą. Stvėriau lapelį iš pirmo lagamino ir išlanksčiusi garsiai perskaičiau.

-"Girdėjau susiradai kažką geresnio nei aš. Štai tau dovana už gerą aptarnavimą. Pažiūrėsim art as geresnis nupirks tau naujus rūbus." Pašlemėkas.

Spjaudydamasi visais žinomais prakeiksmais pakilau iš savo vietos. Tas prakeiktas Malik su savo supista Porshe sukarpė visus mano rūbus. Viską kas buvo lagaminuose. Prišuoliavusi prie stalo stvėriau telefoną ir paspaudžiau vienetą jau po akimirkos laide išgirdau registratorės balsa.

-Ar Zayn Malik ir Porshe de Loris vis dar viešbutyje?

-Mes...

-Aš Alexandra Lilly Hope Horan ir tu tikrai nenori manęs erzinti šią akimirką. Ar supistas Malik vis dar viešbutyje?