Hope Hotel

2.25

Merginos man kažkaip atrodo , kad aš jau kažkur ne ten važiuoju įpatingai kai ryt įkelsiu 2.25 dalį suprasit. 

Pasitvarkiau plaukus. Norejau juos suvelti , bet susitvardžiau. Nusiėmiau akinius. Jai kalbėsiu su juo stovėdama jis dar labiau supyks. Priklaupiau prie berniuko ir paėmiau jo ranką. Jis bandė ją ištraukti iš mano rankų , bet neleidau jam to padaryti.

-Reinai. Jai tau lieptu rinktis mane ar Kai , kurį iš mūsų pasirinktum?

Berniukas tylėjo. Nieko neatsakė net nesujudėjo.

-Tu negali atsakyti taip? Kai yra tavo vyresnysi brolis ir tu jį begalo myli. Jai nebūtų Kai , ar galėtum gyventi be jo?,-jis papurtė galvą,-Tas pats ir man. Niall yra mano vyresnysis brolis aš negaliu be jo gyventi , nes be jo neturiu nieko kito.

-Bet kai tu kalbi apie jį tavo akys blizga , kaip įsimylėjusios mergaitės,-šiek tiek šilčiau tarė jis.

Nusijuokiau iš jo žodžiu.

-Tikriausiai dėl to , nes aš myliu savo broli.

-Aš... Aš atsiprašau.

Sumurmėjo berniukas ir puolė man į glėbį.Dvi rankos apsiviniojo mano kaklą ir kad išlaikyčiau pusiausvyrą turėjau įsikipti į suoliuką. Paglosčiau vaikio nugarą.

-Tu pyksti?,-sumurmėjo jis atsitraukdamas.

-Truputi.

Prisipažinau. Tikrai truputi pykau ant jo dėl tų žodžių kuriuos jis man pasakė. Jie smarkei įskaudino mane , bet negalėjau to sakyti vaikui. Tai turi būti jo laimingiausia diena.

Pavėliau jo plaukus. Tai jau tapo įpročiu. Velti jo plaukus. Apkabinau jį per pečius ir pradėjau vestis link kavinės kur mūsų laukė Ariele ir Kai. Reinas ramei ėjo šalia manęs. Dabar jis , bent jau pradėjo žvalgytis.

Mums beįeinant į kavinę prie mūsų priėjo personažas iš „Legendos susivienija" animacijos. Tai buvo Džekas šalna. Personažas palietė Reino petį ir rimtai jam tarė.

-Jai nori užaugęs būtų laimingas turi nieko nebijoti.

Reinas jam linktelėjo. Vaikis užsimanė , kad padaryčiau jo nuotrauką su Džeku šalna. Išsitraukiau telefoną ir nufotografavau juos. Džekas nuėjo ieškoti kitų drąsuoliu.

Stumtelėjau berniuką kavinės įėjimo link ir sekiau jį. Lauke nesimatė nei Kai nei Arieles , tad nusprendėme patikrinti vidu. Kaip ir reikėjo tikėtis jie sėdėjo pačiame kavinės kampe ir apie kažką labai įnirtingai diskutavo. Kai atrodė toks įsijautęs į diskusiją , kad nebebuvo panašus į save.

Tai atrodė... Nuostabei... Jis atrodė , kaip tėvas diskutuojantis su savo dukrele kuri nori būti princese ir ištekėti už princo , bet jis griežtai tai draudžia. Mums besiartinant vaikinas iškėlė rankas tarsi pasiduodamas , o mažoji undinėlė striktelėjo savo vietoj iš džiauksmo.

Šypsodamasi priėjau prie stalėlio. Man nespėjus atsisėsti prie mergaitės , Reinas užėmė tą vietą. Nieko nesakius atsisėdau šalia Kai.

-Dėdė Kai užsakė mums maisto,-šypsojosi Ariele.

-Nuostabu,-šyptelėjau.

-Kaip sekėsi kalbėtis?,-pasiteiravo Kai.

-Visai neprastai. O kaip jums sekėsi mūsų laukti?,-perklausiau.

-Aš laimėjau prieš dėde Kai!!! Dabar jis turės pasidaryti nuotrauką su tavimi,-mestelėjo Ariele pasididžiuodama.

Pažvelgiau nustebusiu žvilgsniu į Graikų Dievą. Kaip po velnių tai mergaitei pavyko įveikti šį padarą. Aš dar nei kart nesu laimėjusi prieš jį nei vienos diskusijos , nes tai neįmanoma jis nesiklauso ką aš jam sakau.