Hope Hotel

2.45

Ryte pabudau nuo žadintuvo. Skaudėjo galvą ir jaučiausi pikta. Tai tikriausiai įprasta pagiringų žmonių nuotaika. Tik dėja mane kankino ne tik pagirios , bet ir tos medicinos pasekmės. Pasivėliau ir taip susivėlusius plaukus. Kokio velnio aš sutikau vykti į bokso ringa šiandien , kai mane kankina tokia savijauta.

Sukaupusi visas jėgas pakilau iš šiltos lovos kuri mane labiau vilojo nei galimybė nudėti kurį nors iš savo buvusių vaikinų. Vilkėdama įprasta pižamą išėjau iš kambario. Vis masažavau smilkinius stengdamasi nuraminti kankinantį galvos skausmą.

Mano laimei vonia buvo neužimta. Užsirakinusi duris atlikau visus rytinius ritualus. Išdžiovinau savo ilgus plaukus ir leidau jiems laisvai kristi. Velniop man skaudą galvą jai dabar juos surišiu mirsiu nuo skausmo agonijos. Abejoju ar Jongim norėtu savo vonioje rasti lavoną. Pasidariau lengvą makiažą , kad negasdinčiau salėje susirinkusiu žmoniu.

Vis dar vilkėdama pižamą išlepsėjau iš vonios. Man nespėjus atverti kambario durų , skradus balselis suamsėjo prie mano kojų. Nuleidau nustebusias akis. Prie mano kojos tūpėjo mažas pukuotas šuniukas. Ant jo kaklo buvo užrištas rožinis kaspinėlis su vardo kortele. Priklaupiau prie lojančio pūkų kamuoliuko. Atsargei paėmiau kortelę.

„Aš ateisiu tavęs. Tavęs niekas negali apsaugoti , net ir šis menkas padaras..."

Kaip miela mano tėvų žudikas atsiuntė man mažą pukuotą šuniuką. Nejaučiau jokio baimės jausmo tik nedidelį pyktį , nes per jį man dabar nežmogiškai skaudėjo galvą. Nejau jis mano , kad mane įbaugins? Tada jis nesupranta ką gali padaryti sielvartaujanti dukra. Jis nesupranta , kaip vaikai gali atkeršyti už savo tėvų mirtį. Tokios jo žinutės manęs nebegąsdina. Tegul jis pasirodo mano akyse ir aš pasirūpinsiu , kad jį išvežtu su morgo mašina.

-Iš kur tas lojimas?

Bambėdamas išėjo iš kambario Kai. Pakėliau savo akis į vaikiną kuris vilkėjo tik džinsus. Sumirksėjau kelis kartus. Jo nuoga krūtinė buvo aiškiausiai matoma. Ties dešine krūtine buvo galima matyti bjaurų randą. Vaikinas pasitrynė akis , pasitvarkė plaukus ir pažvelgė į mane klūpinčia prie mažo padarelio. Paėmiau jį ant rankų ir pakilau. Kai susiraukęs žvelgė į mane.

Atsargei nurišau kaspinėlį šuneliui nuo kaklo. Priėjau prie vis dar susiraukusio vaikino ir ištiesiau jam kortelę kuri buvo po šuniuko kaklu. Jongim paėmė lapelį iš manęs. Nelaukiau kol jis jį perskaitys. Tiesiog apsisukau ir grįžau į savo kambarį. Paleidau šunelį lakstytį kambaryje , o pati nuėjau persirenkti.

Pižaminius šortukus pakeičiau pilkom nike sportinėm kelnėm. Vietoj ilgų marškinėliu užsimoviau aptemtą sportinę maikutę kuri siekė tik bamba. Juoda spalva puikiai derinosi su pilka , bet kad ir kaip man tai patiktu turėjau susirasti megztuką , kad nemirčiau iš šalčio. Spintoje radau seną megstuką. Užsidėjau jį , bet neužsitraukiau. Iš naktinio stalčiaus ištraukiau gumytę. Kentėdama galvos skausmą surišau plaukus į ilgą uodegą.

Pasiėmiau telefoną ir tą padarėlį kuris graužė vienos iš krėslų koja. Geras šuniukas geras. Išėjau iš kambario ir patraukiau valgomojo link kur tikėjausi rasti vaikus. Man pasisekė vos tik įėjau į valgomajį Arielė atsisuko į mane. Mergaitės akys išsiplėtė pamačius mažą pūkų kamuoliuką mano rankose.

-Reinai , Arielė , Kai ir aš nupirkom jums šuniuką , bet tik su salyga , kad juo rūpinsitės nepriekaištingai. Šiandien John nuveš jus į parduotuvę , kad nupirktumėt viską ko jam reikia...

-Tu leisi jiems pasilikti jį?,-paklausė Kai eidamas pro mane.

Vaikinas jau taip pat dėvėjo sportinę aprangą ir net labai panašią į mano. Juodos sportinės kelnės , pilka maikutė kuri nepriekaištingai išryškino jo raumenis ir juodas megstukas. Vaikinas pažvelgė į mane , bet nieko nesakęs nuėjo prie stalo.