Hope Hotel

59

Pro jas įlėkė Waliyha. Juodaplaukė gražuolė pamačiusi mus stovinčius virtuvėje , metė savo daiktus į kampą ir pasileido mūsų link. Malik kaip nuplikytas atšoko nuo manęs ir pasitraukė link šaldytuvo. Jo sesutė puolė man į glėbį ir smarkiai mane apkabino. Tai buvo pilnas meilės apkabinimas. Mergaitės galvutė glaudėsi man prie krūtinės. Sušalusiomis rankomis apglėbiau jos pečius ir pažvelgiau į jos brolį. Malik žvelgė į mane tuščiu žvilgsniu. Jo akys buvo bejausmės. Žiūrėdamas į mane jis nematė manęs , jis mate kažką kas yra už manęs , bet ne merginą kuri katik prisipažino jam meilėje.

Kūną sukaustė šalčio rankos. Jos apglėbė mane taip smarkiai jog širdis kuri ir taip buvo draskoma į skutelius , galiausiai nustojo jausti skausmą. Rankos švelniai nuslydo nuo Waliyha pečių. Atitraukiau mergaitę nuo savęs. Pažvelgusi jai į akis nusišypsojau netikra šypsena. Pavėliau jos plaukus.

-Sveika,-tyliu balsu pasisveikinau.

-Alexi per žinias rodė , kad...

-Man viskas gerai,-pertraukiau mergaitę.

-Tu atrodai išbalusi ir tavo rankos dreba,-nekaltai mestelėjo juodaplaukė.

Šyptelėjau jai. Nežinojau ką atsakyti į jos pastabą. Ji teisi dabar turėčiau atrodyti , kaip vaiduoklis. Kodėl aš prisipažinau jam meilėje? Nejau dabar jis visad žiūrės į mane , kaip į tuščią vietą? Nejau jis man nieko nejaučia... Po velnių mano silpnumą. Po velnių Malik ir jo bevertę širdį. Prisiekiu daugiau jam neprisipažinsiu meilėje. Neverta mylėti to kuris nemyli tavęs.

Laukinės durys vėl prasivėrė. Palenkiau galvą pažvelgti į svečius. Pro duris įlėkė mano broliukas. Jis atrodė lugpaklaikęs. Jo blondiniški plaukai buvo susivėlė po miego. Marškinėliai susilamdę , o kelnės kaip visad suplyšusios per kėlėnus. Brolis pamatęs mane stovinčią , pribėgo ir savo dideliomis rankomis apglėbė mano gležną kūną.

-Tu mane išgązdinai,-sušnabždėjo jis.

-Važiuojam namo. Prašau.

Nesitikėjau , jog mano balsas bus toks silpnas. Jutau artėjančią raudą. Kodėl aš negaliu tiesiog nusispjauti į tai , kad tas juodaplaukis angelas man nieko nejaučia? Kodėl jis visa laiką man buvo toks malonus? Nejau dėl to , kad mano brolis yra jo draugas? Bet kai buvome jo bute jis prižadėjo mane saugoti. Jis sakė , kad galiu apsimetinėti prieš kitu , bet jis visad matys tikrąją manę , tai nejau jis tikrai man nieko nejaučia? Aš juk buvau pažadėjusi neįsimylėti brolio draugų , tai kas privertė mane sulaužyti šį pažadą?

Atsitraukiau nuo brolio. Rankos vis drebėjo. Kūnų bėgiojo nenumaldomas šaltukas. Pažvelgiau į savo rankas. Tik dabar pastebėjau ant jų mūsų mamos žiedelį kurio niekad nenusiimu. Violetinis smaragdas su juodais besiskleidžiančiais žiedeliais. Virpančiais pirštais nusiėmiau sidabro gabaliuką. Padėjau jį ant virtuvės spintelės ir pažvelgiau į brolį.

-Važiuojam namo.

Niall linktelėjo ir paėmęs mane už rankos nusivedė prie durų. Kadangi buvau be batų jam teko mane nunešti iki mašinos. Vos tik išsukom iš kiemo skruostais pradėjo varvėti ašaros. Brolis stengėsi nekreipti dėmesio į tai. Apsikabinau kelius ir priglaudžiau kaktą prie jų. Niall įsuko į savo namo kiemą. Paprašiau , kad paliktu mane vieną kuriam laikui.

Kodėl žmonės įsimyli? Nejau taip sunku neįsimylėti? Nejau mes negalim tiesiog jausti simpatijos tam žmogui ir mėgautis jo artumu. Kam prisipažinti meilėje jai kitas žmogus gali tavęs nemylėti? Meilė tik silpniesiems , taip? Bet tada prie ežero kai stovyklavome aš jaučiausi taip gerai. Visi buvome laimingi iki kol aš nepradėjau savo dramų. Zayn visad susiranda merginą , bet vis tiek bučiuoja mane. Atrodė jog jam tos merginos tik kad sukeltųpavydą man. Tikriausiai aš klydau. Aš turiu pamiršti Malik turiu pamiršti ir tai kas nutiko mano mamai todėl ir palikau pas jį žiedą , jie turi būti tik mano praeitis. Jai jis nenori mano meilės , tai aš turiu jį pamiršti.