Hope Hotel

2.10

Kas per mėšlas. Kodėl tas berniukas mano , kad aš galiu būti su jo broliu? Šis Graikų Dievas manęs netraukę , o ir po Zayn nebenoriu jokių vaikinų man buvo gerai vienai.

-Reinai neprisigalvok nesamoniu ,- vėl šaltai prakalbo Kai šluostydamasis savo veidą.

-Broli nejau tau tikrai ji neatrodo patraukli? Pažvelk į ją j...

-Reinai apie tai pasikalbėsime kita kart gerai? Dabar sėskime ir papusryčiaukime,-per sukastus dantis tariau.

Berniukas nunarino galvą ir pakilo nuo grindų. Pažvelgiau į Kai. Vaikinas žvelgė į mane taip kaip visad lyg norėtu palaidoti mane gyvą. Džiugu žinoti , kad mūsų norai vienodi aš taip pat mielai palaidočiau jį gyvą , kad ir koks gražus jis būtų.

Papusryčiavus savo aprimusią galvą pakilau. Atsisėdau į krėslą ir ignoravau Kai kuris nieko nesakęs pasišalino iš kambario. Tylėdama pradėjau kabinti atvėsusius blynus. Berniukas taip pat nenoriai valgė savo porciją. Jo žodžiai išties mane kiek sutrikdė nesitikėjau , kad jis taip galvoja. Atsidususi padėjau šakutę ant lėkštės ir pažvelgiau į Reiną.

-Nagi bičiuli sakyk tiesą kodėl nori , kad tavo brolis ir aš būtumėme pora?

Reinas tylėjo nudelbęs savo akis į rankas. Papurčiau galvą. Nuo stalo paėmiau ledų maišelį kuris buvo skirtas uždėti ant mano sumušto skruosto. Padaviau jį Reinui.

-Užsidėk ant sumušto peties mažiau skaudės.

-Aš atsiprašau jei tave įžeidžiau Alex.

-Viskas gerai Reinai.

-Aš... Tu...,-mikčiojo jis,-Kai buvau ketverių mama išsiskyrė su tėvu ir paliko mane gyventi pas jį , Kai išvyko kartu su mama į New York'ą nuo tada tik keletą kartų juos mačiau. Man trūko meilės ir aš maniau , kad jei Kai tave pamiltu tu galėtum būti man , kaip mama , be...

Neleidau Reinui baigti kalbėti. Apkabinau jį. Berniukas apglėbė mano kaklą. Paglosčiau jo nugarą.

-Nagi nagi nurimk viskas gerai. Susitarkim aš busiu tavo vyresnioji sesuo , bet tu daugiau nesakysi tokių dalykų savo broliui , nes atrodo jis greičiau mane nudės nei pripažins , kad aš graži.

Jis atsitraukė ir nusišypsojo. Tada kibo į savo pusryčius ,kaip ir derėtu jo metų vaikui. Jis turi valgyti kuo daugiau kitaip neužaugs didelis ir stiprus , kaip jo brolis gal net geresnis nei jo brolis. Pradėjau valgyti pusryčius kol jie dar labiau neatšalo jai tai įmanoma. Valgėme tylėdama Reinas vis žvilgčiojo į mane lyg norėdamas kažką pasakyti , bet vis susilaikydavo.

Baigus pusryčiauti į kambarį atėjo Esmeralda ir išnešė pustuščius padėklus. Dar karteli apsižvalgiau aplink kambarį jame lyg niekas ir nepasikeitė. Kiek laiko praėjo nuo tada , kai sėdėjau kambaryje ir nieko neveikiau? Ahh aš negaliu sau to leisti man reikia nuvykti į viešbuti. Turiu pasveikinti savo darbuotoja su pirmagymio gimimu. Bet kaip man tai padaryti jai negaliu palikti Reino ir negaliu vairuoti.

-Alex ar kažkas neduoda tau ramybės?,-smalsiai pasiteiravo Reinas.

Pažvelgiau į berniuką kuris tylėdamas žvelgė į mane. Ledo maišelis kurį jis laikė jau buvo aptirpęs , o vanduo varvėjo ant jo sportinių kelnių.

-Man reikia nuvažiuoti iki savo viešbučio turiu pasveikinti savo darbuotoją ir pasiimti kelis daiktus , bet negaliu to padaryti , nes bijau tave palikti viena šiuose namuose.

-Mes galime paprašyti , kad John nuvežtų mus į tavo viešbuti , o vėliau parvežtu Kai apie vis tiek nesužinotu , nes jis ilgai dirba ir jo dažniausiai nebūna namie. Aš tavęs kaip tik norėjau paprašyti ar gali važiuoti su manimi aplankyti mano mamos?