Hope Hotel

2.37

Pramerkiau akis kai išgirdau keistus garsus netoli savęs. Kamarys skendėjo prieblandoje. Ahh kur aš esu? Ak taip aš buvau Jongim kambaryje skaičiau knygą. Tikriausiai užmigau. Atsisėdau ir apsižvalgiau. Buvau savo kambaryje. Paguldyta lovoje. Kambarys buvo tuščias. Iš kur tas keistas garsas?

Akys nukrypo į stala. Ant jo švietė mano mobilusis. Taip žadintuvas. Tai žadintuvo garsas. Kaip aš atsidūriau savo kambaryje... Ak tai ir taip aišku Jongim parnešė mane į mano kambarį ,nes nebūtų galėjęs su manimi ištverti nei nakties vienoj patalpoj.

Susiraukusi ir nepatenkinta išlipau iš lovos ir išjungiau žadintuvą. Mano nuotaikos keičiasi , kaip kokios nėščios moters. Prieš keles valandas buvau pasiryžusi nudėti Kai , nes jis pareiškė , jog mes tuoksimės 23 diena. Tada mane sugraudino , tai jog jis man davė savo švarką. Ir galiausiai dabar aš širstu ant jo , nes jis parnešė mane į mano kambarį. Dėl visko kalta moterų prigimtis mes nežinome ko norime.

Tenka su tuo susitaikyti. Priėjusi prie pakabintos pakabos nuėmiau rūbus ir padėjau juos ant lovos. Šiandien laukia sudėtinga diena , tad užteks galvoti apie moterų prigimti ir laikas nusiteikti , kad teks kovoti su savo viešbučio patikėtiniais. Mano padėjėja turėtu būti viešbutyje. Ji atskrido pirmu lėktuvu. Reikia prisiminti , kad turiu jai pakelti algą. Ta mergina vyresnė už mane , bet dėl manęs daro daugiau nei reikia.

Šiandien susitikimas turėjau atrodyti dalykiškai , bet neturėjau tinkamu drabužiu , tad nusprendžiau , kad velniop aš esu savininkė , tad galiu atrodyti kaip noriu. Užsisegiau juodų kelniu sagą. Užsisaksčiau paprastų baltų marškinių sagas ir pasitvarkiau apykaklę. Susiradusi apsimoviau juodus aulinukus. Iš spintos išsitraukiau melsva ilgą švarką jį užsimetusi priėjau prie naktinio staliuko. Iš stalčiaus išėmiau laikrodį ir Kai dovanotą apyrankę.

Užsidėjusi aksesuarus vėl priėjau prie stalo. Paėmusi telefoną norėjau paimti ir kompiuterio krepšį , bet ant jo gulėjo dėžute su rašteliu. Atsargei paėmiau dėžutę. Paskutini kart , kai kažkas atnešė man dėžutę į kambarį joje buvo mano motinos dalis. Nurijusi seile atvožiau sidabrinį dangtelį. Nurijau seiles. Tai buvo ne motinos dalis...

Sidabro apsuptyje gulėjo mažas auksinis žiedelis. Jis buvo plonytis tik jo viduryje apsuptas raštu tvirtai stūksojo man nematytas akmuo. Net ir tokioje menkoje šviesoje jis mirguliavo įvairiomis spalvomis. Tai buvo nuostabu. Ne per prabangu ir ne per paprasta. Tokio aksesuaro dar nebuvau mačiusi. Bet nuojauta kuždėjo , kad jis nieko gero man neatneš.

Paėmiau ta lapelį. Atlenkiau jį. Lapelis išmargintas Jongim raštu. „Užsidėk žiedą. Tai buvo mano motinos žiedas. Jis su mėnulio akmeniu. Nesijaudink dėl vestuviu vos tik ištirsiu tavo tėvų bylą skirsimės. –K.J."

Labai išsamus raštelis. Suglamžiusi jį numečiau į kampą. Norėjau ten pat numesti ir žiedą , bet nedrįsau. Kaip ir minėjau mes moterys nežinom ko norim. Išėmiau aukso gabaliuką iš dėžutės ir uždėjau jį ant piršto. Tebūnie. Paklusiu likimui. Bet šeimos žaidimas baigėsi man nebereikia apsimetinėti , kad jį megstu mes grįžome į New Yok'ą. Įgyvendinsiu savo susitarimą dėl Reino. Iki kol jis ištirs mano tėvų bylą galėsim būti kartu. Būsiu ne pirma aukštuomenės dama išsiskyrusi vos po kelių savaičiu nuo vestuvių. Tai kaip tik pakels mano reitingus.

-Labas rytas Alex.

Pasisveikino su manimi vaikai bėgdami laiptais į valgomajį. Sekiau paskui vaikus. Palikau daiktus prie durų.

Kaip ir pirmadienio rytą. Mes paspuryčiavome. Vaikai kalbėjosi tarpusavyje manęs nevėlė į savo pokalbį. Į mokyklą atvykome laiku. Šį kart jų nebelydėjau. Viešbutyje atsidūriau 8AM , kaip ir įprasta. Mano darbo diena prasidėjo nuostabiais netikėtumais. Prie viešbučio įėjimo būriavosi žurnalistai laukdami manęs. Apsauga matė mano automobilį , tad vos man sustojus jie pajudėjo manęs link.