Hope Hotel

2.39

Niekad nieko nežadėkite vaikams , nes jie atsimins jūsų pažadus. Pažadėjau Arielei , jog pasiimsiu ją ir jos drauges. Mergaitė man verkšleno iki kol galiausiai sutikau jas pasiimti po mokyklos. Tad dabar tiesiai iš kirpyklos viršydama greitį stengiausi spėti laiku atvažiuoti prie mokyklos.

Šiandien turėjau truputi laisvesnę dieną kadangi mano padėjėja perėmė dalį mano darbų. Tai dėl rytojaus renginio. Buvau apie jį pamiršusi. Rytoj aš ir Jongim turime eiti į labdaros renginį. Dėl jo turėjau apsilankyti kirpykloje ir susitvarkyti nagus. Per visą šį laiką bent akimirkai atsipūčiau , nes po to kai grįžome iš disney lando visą laika dirbau. Įtampa mane žudė. Visą savaitę nemačiau Kai.

Kiekvieną rytą jis būdavo darbe. Man kilo mintis , kad jis ten miega. Nemačiau nei vakare nei ryte. Arba jis tikrai gyvena savo darbe arba jis grįžta vėliau nei galiu įsivaizduoti. Sabrina patikino mane , kad rytoj jis pasirodys laiku ir man nėra reikalo nerimauti , kad į labdaros renginį eisiu viena.

Pasistačiau mašiną aikštelėje ir atsikvėpiau. Spėjau ir dar turėjau 5 minutes. Išlipau iš automobilio. Norėjau įkvėpti gryno oro. Pasitvarkiau katik nudažytus plaukus. Pakeičiau plaukų spalva iš medaus į pelenų pilką su šviesesneis galiukais. Tai buvo drąstiškas pasikeitimas , bet man to reikėjo. Galiu pripažinti , jog dabar atrodžiau geriau , nei prieš tai.

Skambutis nuaidėjo per visą kiemą. Mokiniai kaip įprastai pasipylė iš mokyklos džiaugdamiesi jog baigėsi pamokos. Lauke jau pūtė šaltas artėjančios žiemos vėjas , tad nenuostabu , kad visi buvo susisiaute striukėmis. Pati tik vakar radusi pora laisvų valandų buvau išėjusi apsipirkti. Reikėjo nusipirkti suknelę rytojaus vakarui. Tokie renginiai reikalauja per daug dėmesio įpatingai , kai teks pasirodyti su tariamu sužadėtiniu.

Nuo laiptų link mašinų aikštelės lėkė Reinas iš jo paskos bėgo trys mergaitės. Berniukas juokėsi ir atrodė labai laimingas toks koks turi atrodyti vaikas turinti draugų ir gyvenantis normalų gyvenimą. Vaikui pradėjus žvalgytis manęs , pakėliau ranką ir pašaukiau jį vardu. Berniukas išsižiojo , bet po akimirkos atsigavo ir dar didesniu greičiu pasileido manęs link. Kol jie bėgo link mašinos atidariau galines dureles. Reikėjo sudėti daiktus į bagažinę , kad vaikams netrukdytu.

Man išėmus daiktus , Reinas mane taip stipriai apkabino , kad vos neišmečiau kompiuterio.

-Nagi vaikine lipk į priekį aš turiu padėti daiktus į bagažinę,-tariau.

-Alexandra tu atrodai nuostabei,-šypsodamasis tarė jis.

-Gera tai girdėti.

Nusijuokiau ir apėjau mašiną. Susidėjusi daiktus pažvelgiau į prie mašinos laukiančia Arielę ir jos dvi drauges. Priėjau prie jų. Arielė šypsojosi , kaip maža princesė.

-Alexandra čia mano draugės Camila ir Sofija. Drauges čia Alexandra ji mano teta,-šypsodamasi supažindino mus mergaitė.

-Malonu su jumis susipažinti mergaitės. Lauke vėsoka , tad lipkite į automobilį.

Jos kikendamos sėdo į galą. Atsisėdau į vairuotojo vietą ir užvedžiau variklį. Man belaukiant kol mašinoje pasidarys šilčiau viena iš gale esančiu mergaičių tyliai tarė Arielei.

-Ar ji tikrai Niall sesuo.

-Taip aš tikrai Horan sesuo. Man parodyti savo pasą?,-nusijuokiau.

-Aš...aš,-sutriko vaikas.

-Viskas gerai aš suprantu. Jūs mano brolio gerbėjos?,-šypsojausi žiūrėdama per veidrodėlį.

-Man patinka Louis.

-O man Harry.

-Man patinkti tu Alex,-tarė Reinas.

Pavėliau berniuko plaukus ir pajudėjau iš vietos. Kai išvažiavome iš stovėjimo aikštelės ir sustojome prie šviesaforo išsitraukiau telefoną. Adresatų knygoje susiradau Styles numerį ir paspaudžiau „call" mygtuką. Įjungiau garsekalbį. Pritaisiau telefoną prie jam skirtos vietos. Skambėjimo signalui skambtelėjus ketvirtą kartą vaikinas pakėlė.