Hope Hotel

2.15

Šioje dalyje tikrai bus daug klaidų , nes rašau be akinių , tad pasistenkite nekreipti į jas dėmesio. Ir jai kas atpažystate vaikinų vardus tai taip pat nekreipkite dėmesio :D Būčiau įkėlusi dalį vakar , bet man niekas nepriminė prisėsti prie kompiuterio :D

Praėjus kelioms valandoms po mūsų susitarimo aš ir Kai stovėjome šaudykloje. Dabar stovėdama šaudykloje žinojau , kad pervertinau save. Ką aš sau maniau sutikdama su tuo? Juk jis policijos pareigūnas , o aš iš ginklo šaudžiau taip senai , kad net nepamenu koks jausmas yra laikyti šaltą metalo gabalą savo rankoje.

Kai atnešė ausines ir apsauginius akinius. Ginklai jau buvo padėti prie taikinių. Be mūsų patalpoje buvo dar keli žmones kurie skersai žvelgė į vaikiną kuris atvyko su manimi. Gera žinoti , kad ne aš viena nemėgstu jo.

Graikų dievas nekreipdamas dėmesio į aplinkiniu susidomėjima juom užsidėjo ausines ir stojo prie savo šaudymo vietos. Nusiviepiau jam ir pasekiau jo pavyzdžiu. Turiu tik viena apkaba ir turiu surinkti daugiau taškų už šį storžievi jai noriu , kad jis pasiimtu Reina su savimi.

Giliai įkvėpiau ir iškvėpiau. Užsidėjau akinius ir ausines. Tvirta ranka paėmiau ginklą į savo rankas. Prieš akis iškilo tas kartas ,kai peršoviau Malik už tai , kad jis buvo storžievis ir kad drįso mane sekti. Galėtu jis būti vietoj taikinio tada manau laimėčiau , nes šiuo metu mielai peršaučiau ką nors. Pastarosios dienos buvo tokios sunkios , kad viskas ko noriu tai grįžti namo , į savo namus ne į Jongim.

Dar kart giliai atsidūsau ir paėmiau ginklą į savo rankas. Pažvelgiau į Kai kuris žvelgė į taikinį nekreipdamas dėmesio į mane. Vaikinas laukė kol būsiu pasiruošusi pradėti varžybas. Įdėjau apkabą ir jau ruošiausi užtaisyti pistoleta , kai kažkieno ranka atsidūrė ant mano peties. Bejausmiu žvilgsniu pažiūrėjau į žmogų kuris drįso mane paliesti.

Šalia manęs atsidūrė Porshe kopija tik , kad kiek geresnis jos variantas. Juodaplaukė mergina su begalo daug špakliaus ir gan gera krūtine. Ji dėvėjo maikutę su tokia didele iškirpte , kad galiu lažintis jog vaikinai net nežiūri į jos akis. Ilgos priaugintos blakstienos klampsėjo žiūrėdamos į mane. Pilkos akys spinduliavo netikrą šilūmą buvo aiškiai matyti jog ji kažkodėl yra nepatenkinta mane matydama. Negaliu sakyti , kad špaklinė nebuvo graži , nes meluočiau. Nors ji ir turėjo tona špakliaus ant savo veido , bet atrodė pritrenkenčiai. Ir tikriausiai ji pirma mano sutikta špaklinė kuri dėvi ne aukštakulnius , bet kerzus.

Tik po akimirkos pastebėjau prie jos stovinti vaikina kuris buvo tipinis vaikinas. Aukštas , trumpais rudais plaukais , žinoma raumeningas. Pažvelgus į šia porelę pastebėjau , kad jų maikutės vienodos. Ir ant abiejų buvo užrašas „policija".

Kilstelėjau antakį ir nusiėmiau ausines bei akinius. Pažvelgiau į Kai kuris vis dar spitrijo į taikinį. Pabeldžiau į stiklinę pertvarą. Vaikinas pažvelgė į mane.

-Čia ne pas tave?

Parodžiau į policininku porelę stovinčia šalia manęs. Rudaplaukis agresyvei nusiėmė ausines ir akinius. Abu juos sviedė ant stalelio. Ooo kažkas naujo... Apėjęs stiklinę pertvarą jis atsistojo šalia manęs. Papurčiau galvą ir atsirėmiau į staliuką , nes atsibodo laukti kol kas nors pradės kalbėti. Sukryžiavusi rankas pasiruošiau stebėti veiksmą.

-Malonu tave sutikti Alexandra,-kreipėsi į mane mergina.

Pažvelgiau į ją klausiamu žvilgsniu. Ar aš ją pažystu? Dar kart ją nužvelgiau. Nepamenu , kad būčiau ją kažkur sutikusi. Man nespėjus nieko paklausti ji vėl prakalbo.