Hope Hotel

2.6

Uzduotis jums pabandykite atspeti kuo dirbs Kai koks bus Kai darbas.  Jis nera dainininkas ir jis nera mafija.  Man idomu ar jus tikites tokio jo darbo ❤
............,.................................................

-Mielai tave marinčiau badu , bet bijau , kad pakratysi kojas mano namuose,-šaltai mestelėjo.

Jis pirmas vaikinas pasaulyje drįstantis kalbėti su manimi , kaip su sau lygia. Ar jis bent nutuoke su kuo kalba?! Oi juk aš prisistačiau. Tas prakeiktas graikų Dievaitis jai nebūtų toks karštas ir nedėvėtų tų prakeiktų marškinių tada...

-Ar aš su tavimi miegojau?

Tie žodžiai buvo lyg lietus iš giedro dangaus. Kas per nesąmonė? Ar jam su galva pasimaišė? Suknistas keistuolis.

-Spėju , kad ne nes su tokia pabaisa net į lova nelipčiau. Laikau tave čia tik dėl to , nes iš dalies tai aš kaltas , kad dabar esi sužeista , bet vos tik pasveiksi tave kartu su Reinu palydėsiu į pirmą lėktuvą.

-Ar tu katik mane pavadinai baise?,-negalėjau patikėti savo ausimis.

-Taip , o tu man trenkei.

-Tu...

Nevaldydama pykčio šoktelėjau link jo visai pamiršusi jog viena iš mano kojų yra suvaržyta gipso. Neišlaikiusi pusiausvyros parklupau tiesiai prieš to vaikino kojas. Piktai pakėliau akis į jį. Jis žvelgė į mane savo įprastu šaltu veidų ir neapykantos pilnomis akimis. Man nespėjus tarti nei žodžio jis apsisuko ir paliko kambarį dar prieš užverdamas duris mestelėjo , kad atsiųs tarnaite atnešti man maisto.

Pyktis tekantis venomis neleido man nurimti. Sukaupusi kiek galima daugiau jėgų pasirėmiau į lovą ir atsistojau. Nušoliavau iki lovos ir kritau į ją. Kaip tas kvailas vaikinas drįsta su manimi taip kalbėti? Kas jam davė tokia teisę ir jis vadinasi džentelmenas , nors aš pati jam daviau šią etiketę dėl to , kad jis atrodo tobulai.

Užsimečiau pagalvę ant galvos ir pradėjau rėkti. Tik taip galėjau išlieti savo pykti aš tikrai noriu nudėti tą vaikiną. Jis... Jis... Jis.... Jis suknistai mane erzina nemaniau , kad pasaulyje egzistuoja žmogus kuris mane nervintu labiau nei Zayn supistas Malik , bet pasirodo egzistuoja ir kaip gyvenimo ironija tai yra taip pat vaikinas nors šis vaikinas labai... Ne Alex tau draudžiama galvoti apie jo kūną prisimink ką jis tau katik pasakė jausk jam neapykanta.

Bet jai pagalvosime jo jaunėlis broliukas taip pat labai simpatiškas , jie labai panašūs iš išvaizdos. Reinas taip pat rudaplaukis ir taip pat turi gražia veido formą. Mhm gal man palaukti kol jis užaugs ir priversti jį būti mano vaikinu , juk madinga turėti jauną vaikiną.

Aš tikrai smarkiai susitrenkiau savo kvailas smegenis ką aš čia dabar kalbu. Jis tik berniukas kurio brolis yra sumautas šiknius. Sviedžiau pagalvę į lovos kraštą.

-Aaaa!

Riktelėjau ir staigiai atsisėdau lovoje. Laikiau ranką prispaudusi prie širdies. Netoli manęs stovėjo keliais metais už mane vyresnė panelė. Ji dėvėjo tarnaitės uniformą ir laikė padėklą su maistu. Kada ji spėjo čia ateiti? Ar šiuose keistuose namuose yra žmonių kurie nėra gazdinantys?

Pažvelgiau į merginą primerkusi akis. Vis dar giliai kvėpavau. Ji atrodė visiškai rami. Rimtai? Aš katik surikau , o ji stovi rami lyg nieko nebūtų nutikę. Gal ji tikrai vaiduoklis. Man tikriausiai derėtu prigulti. Manau susimušiau per smarkiai galvą.

Švelniai atsiguliau į lovą ir užsitempiau patalus paslėpdama savo galvą po jais. Kaip ten rodo per siaubo filmus? Vaiduokliai negali prasibrauti pro patalus tiesa? Nuo kada aš pasidariau toke bailė? Nagi Alex susiimk tu gali vaiduokliai juk neegzistuoja.

Giliai įkvėpiau ir iškvėpiau rankos virpėjo ir buvo sudrėkusios. Viskas bus gerai tai tik mano vaizduotė ten nebuvo jokio žmogaus ten negalėjo būti žmogus. Vaiduokliai neegzistuoja tu juk nebesi maža Alex tau pavyks.

Lėtai nuleidau patalus sau nuo veido. Pramerkiau vieną akį ir vėl riktelėjusi užsitempiau juos sau ant galvos dar spėjau pajusti kaip mano ranka susidūrė su kažkieno kūno dalimi. Palaukit mes negalim paliesti vaiduokliu , tai reiškia?...

Greit numečiau patalus sau nuo veido ir atsisėdau lovoje. Šalia lovos stovėjo Kai ir valėsi praskelta lūpą. Na aš ja jau buvau praskėlusi ir tą vakarą' prie laiptų tai dabar tik užgavau ją tad tai nesiskaito.

Vaikinas pažvelgė į mane tokiomis piktomis akimis jog atrodė , kad nudės mane net jai drįsiu įkvėpti. Po velnių jį jis pats kaltas kad buvo pasilenkęs prie manęs. Aš jam nieko nepadariau nereikėjo taip sėlinti prie manęs aš mergina ir aš serganti...

-Tu beprotė,-mestelėjo jis.

-Pats kaltas , kad buvai per arti,-nusisukau nuo jo.

-Tu tikra beprotė. Jai dar kart man trenksi...

-Bla bla bla. Pas tave namie vaidenasi šikniau,-nuobodžiai mestelėjau.

Vaikinas atrėmė rankas į šonus. Jo veidą papuošė sarkastiška šypsena. Jis pravėrė savo lūpas ir liežuviu palietė lygius baltus dantis. Oras užstrigo kažkur pakelėj į mano plaučius. Ką jis katik padarė? Jutau kaip kaupėsi seilės burnoje. Na jau Alexandra nejau pradėsi varvinti seiles dėl šito... Be marškinėlių jis turėtų atrodyti net gi geriau nei graikų Dievas...

-Eii beprote ar girdi ką tau sakau?

Vaikinas jau stovėjo arčiau manęs. Sumirksėjau kelis kartus. Kas su manim negerai ar visai netekau smegenų. Nagi susiimk pagaliau bene praradai pusę savo proto? Kas per velniava.

-Ko nori nevykėli?,-susitvardžiusi paklausiau.

-Sakiau , kad ten buvo viena iš mano darbuotoju , o ne vaiduoklis. Jau visai galvelę susitrenkiai?

-Nors ir susitrenkiau ją vis tiek esu protingesnė nei tu nevykėli.

-Taip neatrodo vaiduokliu mylėtoja. Maistas ant stalo.

Vaikinas apsisuko ir pasišalino iš kambario. Kas per nesąmonė katik įvyko?!!! Aš tikrai vos nepradėjau varvinti seilės dėl kažkokio kvailo vaikino kuris dar ir drįsta mane įžeidinėti??? Trenkiau kumščiais į patalus. Nekenčiu šito storžievio. Tikiuosi mano akys daugiau jo gyvenime neregės. Tas prakeiktas vaikinas.

Numetusi patalus į šoną lėtai išlipau iš lovos ir nušuoliavau iki staliuko ant kurio stovėjo padėklas. Sukritau į minkštą krėslą. Tik dabar apsižvalgiau aplink patalpą kurioje mane laikė tas nedorėlis. Tai buvo gan prabangus kambarys. Baltais tapetais vingiavo mėlyni raštais lubos atrodė panašiai. Visos kambarys buvo dengtas minkštu melsvu kilimu. Lova iš tamsiai rudo medžio stovėjo kambario viduryje prie jos iš abiejų pusių buvo balti naktiniai staliukai. Netoli lango vietą užėmė mėlynas staliukas su veidrodžiu ir balta kušete. Pati sėdėjau prie stiklinio staliuko sudribusi baltame minkštame krėsle. Ant sienos prieš lovą buvo įtaisytas plačiaekranis televizorius kurio pultelis buvo šalia padėklo.

Pažvelgiau į man atnešta maistą. Ir pastebėjau savo mobilųjį šalia padėklo. Laiminga griebiau jį ir atrakinau. Nebuvo nei vienos žinutės nei nuo brolio nei nuo draugų. Jie rimtai mane tiesiog taip ir paliko šitam vaikinui , net nežinodami kas jis toks. O jai jis koks maniakas? Kas per šeima pas mane? O dar sakė , kad aš beprotė. Piktai mestelėjau telefoną ant stalo ir pajungiau televizorių per kurį kaip tik rodė žvaigždžių naujienas. Paėmiau sultis nuo padėklo ir jau ruošiausi jas gerti , kai išgirdau.

„-Garsioji verslininkė Alexandra Lilly Hope Horan buvo pastebėta su neatpažintu vaiku oro uoste ar tai gali būti jos ir Malik vaikas?..."

Išjungiau tą kanalą dar nespėjus jai baigti kalbėti. Tas berniukas yra apie trylikos metų kaži kada aš turėjau jo susilaukti su Malik? Gal kai net nežinojau apie jo egzistencija? Tss kvaila žiniasklaida. Atsigėriau sulčių ir vėl kambaryje pasirodė tas vaikinas. Jis gal koks vampyras ar bedarbis? Žinot man atrodo jis pardavinėja save todėl ir gali gyventi tokiam name. Kaži kiek jis ima už nakti?

Tas šaltaveidis priėjo prie manęs ir numetė man rubus. O ant stalo pastatė vaistų buteliuką. Čia maždaug apsirenk juodai ir nusižudyk? Pakėliau į jį akis sumirksėjau kelis kartus ir kilstelėjau antakį.

-Persirenk ir išgerk vaistus tris kart į dieną daktaro nurodymas.

-Ėsk varle.

t-stro�G�}"/=