Hope Hotel

2.7

Saules mano noriu komentaru išsamių , sakykit kas negerai. Jai sulauksiu daug komentaru su išsamiom nuomonėm tada vakare prisėsiu parašyti dar vienos dalies , nes paskaičius jūsų komentarus man kylą daugiau idėjų. Be to apie 10-oj daly bus parašyta kuo dirba Kai ir pažadu tai priblokš jus. <3

.................................................................................................................

Šaunuolė Alexandra dabar tu elgiesi tikrai brandžiai pasiplok sau per galva su siena. Kas man negerai.

-Tiesiog persirenk.

-Mhm. Kaip Reinas?,-rimtai jo paklausiau.

-Miega.

Jis jau apsisuko eiti kai atsiminiau dar viena mane kamuojanti klausimą.

-Kas mane perrengė šitais rūbais?

-Aš.

Vaikinas uždarė už savęs duris. Sėdėjau žvelgdama į uždarytas duris ir mintyse jau mačiau kaip tas graikų dievas tampa sutraiškytu slieku. Giliai kvėpavau tvardydamasi nešaukti ir nepradėti keikti to vaikino visais įmanomais žodžiais. Oi tegul jis palaukia aš paversiu jį sutraiškytu kirminu vos tik mano koja bus išlaisvinta iš šito suvaržyto daikto. Tas prakeiktas iškrypėlis.

-Iškrypėlis! Kaip tu drįsai liesti nekalta mergaite!!!,-nesusitvardžiusi surikau.

-Jai tu nekalta tada mano name tikrai vaidenasi!,-girdėjau kaip jis šaltai atrėžė.

Jis ką pastoviai stovi prie mano kambario durų? Tas iškrypėlis!!! Piktai griebiau skrebuti ir atsikandau jo. Bent jau maistas mane nuramins , o jai ne tai bent būsiu soti prisivalgiusi. Kramtydama pažvelgiau į vaistus kuriuos jis padėjo ant stalo. Tai buvo vaistai nuo skausmo. Gūžtelėjau pečiais.

Pakėliau rūbus nuo grindų. Juodi treningai ir melsvi marškiniai tikiuosi , kad bent jau išskalbė juos prieš duodamas man iš kur man žinot gal jis kuo serga. Susiraukusi persirengiau ir vėl atsisėdau į lovą. Pajungiau kanalą per kurį rodė kažkokį filmą. Žiūrėjau jį beveik miegodama.

Jutau kaip kažkas įlipo į mano lovą ir apsikabino mane. Pramerkiau vieną akį ir pažvelgiau į svečia savo lovoje. Tai buvo Reinas. Berniukas glaudėsi prie manęs lyg nuo kažko bėgtu. Apsižvalgiau kambaryje. Jame jau buvo tamsu. Ahh kiek laiko aš miegojau? Ir vėl galvos skausmas. Apgraibomis susiradau telefoną ir pasišvietusi susiradau ant spintelės vaistus nuo skausmo ir stiklinę vandens kurios nebuvau palikusi prieš užmigdama.

Išgėrusi tabletę pašviečiau kambaryje įsitikindama , kad jame daugiau nieko nėra. Man jau tikrai prasidės paranoja. Vėl atsiguliau ir įsitaisiau patogiau. Bet tada pajutau , kad mane šaukia gamta. Žinoma tik man gali taip sektis vidury nakties užsimanyti į tualetą name kurio visai nepažįstu ir dar kai sergantis berniukas glaudžiasi prie manęs kaip prie paskutinio išsigelbėjimo.

Paglosčiau jo galvyte ir atsargiai patraukiau rankutes nuo savęs. Kiek galėdama tyliau išlipau iš lovos ir patraukiau durų link šviesdamasi telefonu. Tikiuosi tas iškrypėlis miega ir man neteks su juo susidurti koridoriuje. Lėtai pravėriau duris. Remdamasi į sieną išslinkau iš kambario ir patraukiau pasitikti naujų nuotykių.

Dėje naujų nuotykių nepatyriau , nes pirmos durys kurias atidariau buvo tualeto durys. Pasirodo tas iškrypėlis mane paguldė prie pat tualeto , kaip malonu galėjo bent jau pranešti.

Jau buvau prie savo kambario durų kai išgirdau Reino riksmą. Greit įpuoliau į kambarį ir pašviečiau į berniuką. Jis sėdėjo lovoje giliai kvėpuodamas ir besižvalgydamas aplink. Prišuoliavau prie jo. Berniukas šoko iš lovos ir puolė man į glėbį.