Hope Hotel

2.29

Aš atsiprašau už šitą dalį. Ir už tai , kaip ji pasibaigė. Bet šiaip merginos norėjau jums pasakyti , kad jai istorijoj matot netikslumu sakykit , nes matot pas mane yra dvi istorijos viena aš visad kuriu galvoje apie merginą kurios balso stygos nudegintos ir kita yra Hope Hotel ir kartais aš susimaišau tarp jų. 

Su vaikais prisėdome prie staliuko nuo kurio buvo galima matyti Kai ir Maikla. Nenorėjau , kad tas vaikinas prisidarytu problemų svetimoje šalyje. Nors jis ir detektyvas , bet nėra visagalis , tad jai pirmas kažką padarys Maikliui kils didelis skandalas.

Padavėja padavė mums meniu. Iš kar užsakiau dvi vaisines arbatas ir viena alaus. Tikiuosi Kai geria alų antraip būsiu bereikala jo užsakiusi. Vaikai čiauškėjo neužsičiaupdami , net nekreipdami dėmesio į tai , kad Kai liko ten su kažkokiu vaikinu.

Primerkusi akis stebėjau , kad nieko blogo nenutiktu vaikinui. Buvo keista jaudintis dėl Jongim , bet aš žinojau koks slidus gali būti tas pedofilas jis jau ne karta pridarė man problemų ir nesinorėtu , kad dabar nukentėtu ir šis vaikinas.

Jongim pasilenkė prie Maiklo , kažką pasakė jam į ausį , paplekšnojo per petį ir atsitraukė. Tada apsisuko ant kulnų ir pradėjo artintis link mūsų. Sumirksėjau kelis kartus. Ką jis tokio pasakė tam vaikinui , kad taip greit viskas baigėsi. Maiklas apšviestas žibintų atrodė šokiruotas. Lyg Kai būtų pasakės jo mirties datą.

Rudaplaukis įžengė į lauko kavinę , pastebėjęs mus sėdinčius kampe iš kart priėjo prie mūsų. Pasislinkau arčiau krašto padarydama jam daugiau vietos. Kai prisėdo prie manęs ir viena ranka prisitraukė mane arčiau. Man nespėjus sureaguoti jis pakštelėjo man į lūpas ir lyg niekur nieko pažvelgė į vaikus.

-Vaikai jau išsirinkot ką valgysim?,-ramei paklausė.

-Alex laukė kol tu ateisi , kad išsirinktum ką nori valgyt,-gūžtelėjo pečiais Reinas.

-Užsakiau tau alaus , jai jo negeri tada turėsi išger...

-Nori mane nugirdyti?,-paklausė Kai pakėlęs akis nuo meniu.

Jo viena ranka vis dar buvo ant mano liemens. Mano plika koja lietėsi su jo tvirta koja ir tai varė iš proto. Bijojau pajudėti , kad dar labiau neprisiliesčiau prie vaikino. Tai nebe stebuklu šalis , o pakvaišeliu namai. Ahh tvardykis.

-Niekas neprisigeria nuo vieno bokalo alaus,-pavarčiau akis.

-Aš sunkiai toleruoju alkoholi , tad prisigeriu ir nuo mažiau,-sumurmėjo vaikinas vartydamas meniu.

-Tu meluoji taip?,-kilstelėjau antakį.

-Nori įsitikinti?,-pažvelgė į mane vaikinas.

Jau norėjau atsakyti , bet jis pajudino savo koja ir ji dar labiau prisilietė prie manosios. Žvelgiau į Kai kuris pakėlė vieną antakį lyg provokuotu mane. Ar jis mane meta iššukį? Na girto Jongim nenorėjau pamatyt abejoju ar sugebėčiau su juo susitvarkyti , bet...

-Kai brolis prisigere jis tampa , kaip katinėlis esu viena kart jį matęs girtą,-informavo mane Reinas.

Prunkštelėjau nuo palyginimo. Dar kart žvilgtelėjau į vaikiną ir nesmarkiai trinktelėjau jam į koją. Jis lyg nuobodžiaudamas pažvelgė į mane. Pakėlė savo rankas ir pataisė bekrentanti paltuką. Tada vėl nuleido viena iš savo rankų man ant liemens.

-Tai sakai tavo brolis būna , kaip katinas? Kažkaip labiau jį įsivaizduoju , kaip pitbulį,-nusišypsojau.

-Aš bent jau neniokoju kitų mašinų ir nedainuoju būdamas girtas. Su kieno vestuvine suknele paskutini kart buvai pasirodžius , kai buvai girta?,-kandžiai paklausė Kai.