Hope Hotel

41

-Nagi liaukitės,-įsiterpė Liam,-Jūs visad pykstatės! Kodėl jūs negalite sugyventi taikiai?

-Nes jis visad mano , kad yra pasaulio bamba,-mestelėjau.

-Tu nuo jo neatsilieki,-atkirto Dani.

-Jūs gadinate mums viska. Net ir dabar atvažiavome pastovyklauti , o viskas gavosi jūsų problemų sprendimų susirinkimu. Kodėl negalit būti , kaip normalūs žmones?,-rimtai paklausė El.

Nudelbiau akis į savo batus. Raudonis užplūdo mano skruostus. Jie nemeluoja , mes esame kalti dėl jų stovyklavimo sugadinimo. Aš sudeginau palapinę , Malik iškėlė sceną. Bet viskas dėl manęs. Nereikėjo man važiuoti. Viskas buvo geriau , kai jų nebuvo šalia. Dabar per juos aš daraus minkštesnė , o to būti negali. Aš esu Al... Aš esu žmogus kuris turi širdį , bet nori ją apsaugoti nuo bet kokių jausmų ir paaukosiu viską , kad širdis būtų nesužeista , net neįdrėksta. Jie negalės manęs sužeisti jai aš to neleisiu. Pakėliau galvą. Buvau nutaisiusi savo dalykiška veidą.

-Aš priklausau pasaulio aukštuomenėj , man ne vieta miegoti šaltoje palapinėje ar sėdėti prie laužo laikinėje gamtoje. Mano vieta mieste. Bandžiau padaryti viską , kad tik galėčiau greičiau grįžti namo.

-Tu tuo tikra?,-kiek keistai paklausė Lisa.

-Apsuliučiai įsitikinusi.

Louis žengė į priekį. Paėmė mano ranką ir apvertė delnu į viršų. Į delną įdėjo dvejus raktus. Tai buvo mašinos ir mano namų raktai. Suspaudžiau juos į kumštuką. Nusišypsojau plačia šypsena ir lyg niekur nieko apsisukau , patraukiau link mašinos.

-Sudie urviniai!,-riktelėjau.

Sėdau į mašiną ir neatsigręždama į juos išvairavau į kelią. Geriausiai bus jai aš prisiimsiu visą kaltę , nors beveik viskas ir vyko per mane. Nėra reikalo dar labiau su jais bartis. Man buvo geriau vienai.

Kita ryta Keliavau tiesiai į darbą. Nebuvo noro pasilikti namie. Jau ir taip ilgą laiką nesilankiau viešbutyje negaliu apleisti savo pareigų dėl kažkokių... Nieko.

Įžengiau į viešbutį. Vilkėjau savo įprastą aprangą. Niekas nepasikeitė. Praėjus pro registratūrą mane pasveikino mergina. Linktelėjau jai galvą ir patraukiau lifto link. Įžengusi į jį nuskenavau savo kortelę. Jis automatiškai pakilo į mano aukštą. Metalinės durys atsidarė ir kaktomuša susidūriau su apsauginiu. Augalotas jaunuolis atsiprašė už savo žioplumą ir pasiteisino nesitikėjęs , kad šiandien ateisiu. Dar kart linktelėjau galvą ir įžengiau į savo erdvę. Pasidėjau rankinę ant sofutės prie stalo. Atidariau kompiuterį ir įjungiau jį. Susiradusi reikiamus popieriaus pradėjau juos vartyti. Įpusėjau darbą , kai į kabinetą visa pakvaišusi įlėkė viena iš padavėjų. Pakėliau į ją akis.

-Kas nutiko?,-ramiai pasiteiravau.

-Panele... Aš...

-Nurimk.

-Vienas mūsų svečias rūkė kambaryje ir neklausė mano prašymo išeiti į balkoną , nors 305 kambaryje negalima rūkyti , nei lauke , nei balkone...

-Kokių dar veiksmų ėmeisi?

-Aš.. aš apliejau jį vandeniu , o jo mergina pradėjo ant manęs šaukti. Trenkė man ir suplėšė aprangą.

Mergaitė buvo dar jauna. Ji buvo viena iš naujausių darbuotojų kuriuos parsiviliojau iš kito viešbučio. Jos visad tvarkinga apranga buvo praplyšusi ties rankovę. Iš lūpos bėgo kraujas , o skruostas buvo paraudęs. Na mano viešbučio darbuotojų niekas nemuš. Surinkau apsaugos vado numerį ir liepiau jam iškviesti policiją. Be visa ko atsiusti du apsauginius kurie turės mane palydėti į 305 kambarį. Pakilau iš savo vietos. Iš šaldytuvėlio , kuris stovėjo kambario gale , išėmiau ledo. Padaviau jį merginai. Nespėjus pratarti , nei žodžio į kabineto duris buvo pasibelsta. Už jų laukė apsauga. Linktelėjau jiems. Pagriebiau savo plančetinį kuriame buvo man reikalingi duomenys ir kartu su vaikinais nusileidau į reikiamą aukštą. Pabeldus į duris palaukėme keletą sekundžių. Jas atidarė aukšta , susivėlusi , juodaplaukė. Merginos raudonas lūpdažis , švietė jai ant dantų. Tušas nutrupėjęs. Veido spalva nesiderino su kaklo spalva.

-Panele prašau įleisti mus į kambari,-šaltai tariau.

Mergina nusivaipė ir pasitraukė nuo durų. Jos šilkinis chalatėlis vos dengė užpakali kuris buvo visiškai nuogas. Nusukau akis į kitą pusę. Svetainė į kurią įėjau atrodė , kaip tragedija buvo visiškai apversta. Sudužęs stalas. Suplėšyta sofa. Sienos aptaškytos kažkokiu neaiškiu skysčiu. Tai buvo vienas iš mano mėgiamiausiu kambarių ir... Tegul pasigaili manęs Dievas ir suteikia stiprybės nenudėti šios kvailės plikomis rankomis.

-Šarlote!!!

Sodrus , kimus vaikino balsas atsklido iš miegamojo. Tai buvo taip gerai žinomas balsas , kad net vemti norėjosi. Manau čia be kraujo neapsieisime.Vaikinas pasirodė po akimirkos. Jis dėvėjo vien trumpikes. Jo raumeningos kojos buvo visiškai nuogos. Greit pakėliau akis jam virš galvos. Nėra reikalo žvelgti į šį nevisproti.

-Labas panele Hope,-niekinamai pasisveikino.

-Labas...

Noriu ilgų išsamių nuomonių. Kadangi jūs pažystate mane , tai žinote , kad šis vaikinas gali būti ir ne Zayn Malik :) Tad noriu nuomonių. I am simply one hell of a writer. Hope