-Zayn akimis-
Atėjęs į repeticiją iš karto buvau apšauktas už vėlavimą, bet man tai nerūpėjo. Mano mintyse vėl tebuvo tik Mila..
Kodėl aš negaliu jos tiesiog pamiršti? Juk ji net nelabai bendrauja su manimi. Ir po velnių, kodėl taip sunku ją suprasti?
- Zayn, tu ir vėl nesiklausai. - tarė Liam.
- Aš girdžiu. - pasakiau pakeldamas akis į jį.
- O tai ką aš dabar sakiau?
- Nu po galais, ko jūs prie manęs kabinėjatės?! - pratrūkau.
- Zayn, nurimk, niekas juk nieko nesakė. - ramino mane Louis.
- Taip žinoma, kur gi ne. Nesvarbu. - sumurmėjau pakildamas iš vietos.
- Kur tu susiruošei? - paklausė Liam.
- Aš išeinu. - pasakiau ir nelaukęs nei jokio atsakymo, tiesiog išėjau.
Kodėl taip sunku suprasti ir mane?
Piktas išėjau iš studijos. Kadangi buvau susinervinęs, vėl prisidegiau cigaretę. Žinau, kad man reikėtų tai mesti, nes žudau save iš vidaus, bet tiesiog negaliu to padaryti. Negaliu, nes nebežinau kaip kitaip galėčiau save nuraminti.
Kaip visada užsidėjau juodus akinius nuo saulės ir išpūčiau į orą cigaretės dūmus. Apsidairiau aplinkui ir pastebėjau, kad dabar gatvėje žmonių jau daugiau. Mano žvilgsnis užkliuvo už mielos porelės susikabinusios rankomis. Šviesiaplaukė mergina juokėsi iš kažko ką jai pasakojo vaikinas. Jie atrodė laimingi.
Prisiminiau, kad ir aš toks buvau, bet daug anksčiau.. Kai mano gyvenime dar buvo Melanie.. Po jos nebebuvau laimingas niekada, net su Perrie. Taip, kai palikau Melanie, mano gyvenime atsirado Perrie, nors pažinojau ją daug anksčiau, net gi dar prieš Melanie. Bet tai nesvarbu. Per tuos porą metų kai Mel nebuvo šalia, Perrie kaip ir grįžo pas mane. Ji atrodė tikrai pasikeitusi. Daug gražesnė, supratinga, bet vienas dalykas vistiek nepasikeitė.. Tai, kad ji man melavo. Ji grįžo tvirtindama, kad mane myli ir iš pradžių aš tuo patikėjau, bet vėliau ėmiau pastebėti keistus dalykus. Pavyzdžiui tai, kad ji grįždavo vėlai, dažnai nebūdavo su manimi ir visada prašydavo pinigų. Tai atrodė keista, tad vieną kartą pasekiau ją. Ir atsekiau ją iki kažkokio klubo. Nuėjęs ten pamačiau ją su kitu. Tada aš įsiutau ir primušiau tą vaikiną bei pasakiau Perrie, kad nebenoriu jos matyti. Bet štai ji ir vėl pasirodė sodyboje, taip? Nesuprantu, kaip El ir Dani šovė į galvą pasikviesti ją ten. Gerai, jos draugės, bet taip pat jos žinojo kas įvyko.
Nuvijau visas mintis ir pastebėjęs, kad gan ilgai jau stoviu vienoje vietoje, pajudėjau savo buto link. Taipogi išsitraukiau dar vieną cigaretę.
Po penkiolikos minučių buvau namo laiptinėje ir lipau laiptais į antrą aukštą link savo buto. Užlipęs pasukau į kairę, atsirakinau duris ir įžengiau vidun, užrakinau duris. Nusiaviau batus bei nusirengiau striukę. Ėjau koridoriumi iki svetainėje esančio baro. Įsipyliau degtinės ir vienu kartu išgėriau stiklinės turinį. Padėjau stiklinę ir nuėjau į vonią. Pažiūrėjau į veidrodyje esantį savo atspindį.
Atrodžiau tikrai nekaip. Pavargęs, plaukai susivėlę. Nusivilkau marškinėlius ir nusiprausiau veidą. Pasiėmiau rankšluostį ir nusivaliau veidą, pakabinau rankšluostį ir ėjau į savo miegamąjį, bet mane sustabdė skambutis į duris. Atsidusau ir nuėjau atidaryti duris. Atidaręs jas sustingau.
- Pasiilgai?
- Cara? - buvau nustebintas.
Ji nužvelgė mane. Pasižiūrėjau į save. Oh taip, aš tebuvau tik su džinsais.
- Įleisi ar man čia taip ir stovėti? - paklausė ji.
Pasitraukiau nuo durų ir ji užėjo vidun, uždariau duris.
- Ko atėjai? - paklausiau.
- Reikia pasikalbėti.
- Apie ką? Jei apie Mila, tai net nesivargink. Aš nieko nežinau.
- Būtent, kad tu nežinai.
- Link kur suki?
- Turėtum būti atsargus, Zayn.
- Tai grąsinimas?
- Ne. Tiesiog perspėju, kad yra dalykų, kurių tu dar nežinai.
- Tai pasakyk man.
- Tai turi padaryti pati Mila, bet iki tol būk atsargus su ja.
- Kodėl? Ką ji man padarys?
- Aš negaliu nieko pasakyti, tik prisimink tuos žodžius, kuriuos sakiau paskutinį kartą kai matėmės.
- Atsimenu.
- Bet tu vistiek nesugebi prisiminti svarbiausio. Kai tai pavyks, suprasi apie ką kalbėjau.
Dar porą minučių kalbėjausi su Cara ir tada ji išėjo, bet vėl pasigirdo skambutis. Vos atidariau duris iš karto pajutau kaip įsisiurbiama man į lūpas. Šis staigus "puolimas" privertė mane paeiti atgal tad nugara atsitrenkiau į sieną. Suėmiau merginą už liemens ir apsukau ją taip, kad dabar ji buvo prie sienos, o tada aš atsitraukiau. Ir tik tada supratau kas ši mergina..
- Nina, po velnių, ką tu darai? - susikeikiau.
- Aš negaliu taip daugiau. Man tavęs reikia. - pasakė ji artėdama.
- Dėl Dievo meilės, pamiršk mane, Nina. - traukiausi.
- Negaliu, Zayn. Per daug visko įvyko. - ji nutilo ir prikando lūpą stebėdama mane. - O tu seksualus kai esi be marškinių. - tarė.
- Gerai, man gana, eik lauk. - parodžiau į duris.
- Neišeisiu tol kol negausiu to ko noriu..
