- Tu, sumautas šunsnuki! - žodžiai išsprūdo iš mano lūpų.
- Atsargiau rink žodžius, Malik, nes kitaip tavo lėlytė gali nukentėti. - jis priėjo prie jos.
- Tik paliesk ją ir tu lavonas! - šiuo metu visiškai nesugebėjau suvaldyti savo pykčio.
Jis nusijuokė.
- Žinojai, kad Ian nužudytas? - pasakė su pašaipia šypsena veide.
- Ir tu manai, kad aš dėl to kaltas? - atkirtau.
- Ne, manau tai padarė kalytė Owis.
- Galvok ką kalbi, Ewan, arba rinksi dantis! - išspjoviau žodžius.
- O, tai tu pažįsti Owis? Nejau ir ji buvo tavo žaisliukas? - tyčiojosi.
- Užsičiaupk! - sugriežiau dantimis.
- Žinai, o ji padarė man paslaugą, dabar aš viskam vadovauju. Manau supranti ką tai reiškia.
- Ko tu nori? - piktai paklausiau.
Jo veide atsirado kvaila šypsena.
- Gyvenimas nenuspėjamas, tiesa? - po šių žodžių jis šovė tiesiai į mane, visa laimė, kad spėjau išvengti kulkos.
- Po velnių, ką darai?! Nori mane nužudyti?! - buvau įsiutęs.
- O kaip tau atrodo? - nusijuokė.
Mano žandikaulis įsitempė kai Ewan ginklu nusitaikė į Melanie.
- Arba gali mirti ji. Juk ji turėtų būti mirusi, tiesa? O taip, visas tas melas su Rudd, galvojot taip lengvai išsisuksit?
- Ką tu čia nusišneki?
- O, tik nereikia, gerai? Aš žinau tai ko nežinojo net Ian. Netgi žinau, kad tavo lėlytė miegojo su Ian. - nusijuokė.
- Ką po velnių tu pasakei?! - pyktis tiesiog veržėsi iš manęs.
- Tu nežinojai? O, atleisk, nenorėjau visai tavęs sugniuždyti. - juokėsi.
Sugriežiau dantimis ir suspaudžiau kumščius. Ewan mėgavosi kiekvienu mano pykčio proveržiu. Norėjau jam trenkti, bet taip būčiau pakenkęs ne tik sau, bet ir Melanie.
Ewan suėmė jos veidą ir pakėlė galvą, kad žiūrėtų į jį. Ginklu patraukė kelias plaukų sruogas nuo jos veido.
- O ji tikrai graži, būtų gaila sužaloti tokį veidelį. - nusijuokė.
- Neliesk jos! - pyktis veržėsi iš manęs.
Melanie's akys lėtai prasimerkė ir ji atrodė lyg apsvaigusi.
- O, žiūrėk, ji pabudo. - pasišaipė Ewan.
- Melanie, mažute, ar tau viskas gerai? - paklausiau sunerimęs.
Ji pasuko savo galvą link manęs.
- Zayn? - sunkiai ištarė.
- Ko tu jai davei?!
- Nieko, tai tebuvo maža dozė pabandymui. - nusijuokė.
- Maža dozė pabandymui? Aš tave nudėsiu! - įsiutau.
Kaip tas šunsnukis galėjo duoti jai narkotikų?! Už tai aš jam nedovanosiu.
- Ty! - sušuko jis.
Ty? Nejau ir jis čia?
- Kas dabar? - atėjo susierzinęs.
Jo veido išraiška iš karto pasikeitė vos jis pamatė mane, visa laimė, kad Ewan to nepastebėjo.
- Padėk man ir atrišk ją. - paliepė.
Ty atrišo Melanie ir laikė, kad ji nenuvirstų.
- Dabar eime į lauką. - nusijuokė. - Eik. - pamojo man ginklu.
Iškeltomis rankomis išėjau į lauką, jie visą laiką ėjo man iš paskos kol priėjom prieplaukos galą. Lauke jau lijo. Ewan čiupo Mel už rankos ir pastatė ją prie krašto prieplaukos. Užtektų ją tik paleisti ir ji nukristų į šiuo metu jau neberamios jūros dugną.
- Dabar darysi tai ką liepsiu arba gali atsisveikinti su savo lėlyte. - nusijuokė.
- Gerai, ko nori? - greitai tariau.
Pašaipi šypsena atsirado jo veide.
- Tavo mirties, Malik. - pasakė rimtai.
Mano kūnas įsitempė ir aš nežinojau ką daryti. Ewan nutaikė ginklą tiesiai į mane. Jaučiau kaip pagreitėjo mano širdies ritmas. Akimis dirstelėjau į Mel. Ji po truputį darėsi blaivesnė ir žiūrėjo į mane tyliai sušnabždėdama atsiprašau. Nesupratau kodėl ji tai sako, bet vėliau viskas buvo aišku.
Staiga ji pastūmė Ewan nuo savęs ir šoko tiesiai į šėlstančią jūrą.
- Melanie, ne! - surėkiau aš kaip tik tuo metu pasigirdo šūvis.
Pajaučiau skausmą rankoje ir suklupau ant žemės. Mačiau, kad Ty puolė Ewan'ą. Buvau dėkingas jam už tai, kad dabar mane užstoja, bet šitaip grėsė pavojus jo gyvybei. Ewan ir Ty ėmė muštis kumščiais, ir pistoletas išskrido iš Ewan rankų, jis nučiuožė žeme link manęs. Pasinaudojau ta proga ir čiupau ginklą, tuomet iššoviau į orą ir greitai nusitaikiau į Ewan. Ty buvo parkritęs ant grindų, nes gavo gana stiprų smūgį iš Ewan pusės. Tuo metu kai Ewan suvokė jog turiu ginklą jo kūną apėmė baimė. Mane buvo užvaldęs pyktis, Melanie nušoko tik dėl šio šunsnukio kaltės. Norėjau jį nudėti savom rankom.
- Gyvenimas nenuspėjamas, tiesa? - atkartojau jo žodžius. - Eik prie krašto. - nurodžiau ginklu.
Jis lyg išsigandęs vaikas padarė tai ką įsakiau.
- Nežadu tavęs žudyti, nusižudysi pats. Šok į jūrą. Dabar. - pasakiau piktai.
- Zayn, gal nereikia? Juk galime susitarti. - jis aiškiai buvo bailys.
- Šok arba nuspausiu gaiduką. - tariau jau be emocijų.
Ewan akyse buvo baimė jis netgi suklupo ant kelių, kad tik jo nežudyčiau. Deja, man tai nusibodo ir aš tiesiog nuspaudžiau pistoleto gaiduką. Jis iššovė ir manau kulka pataikė tiesiai į Ewan širdį. Jo kūnas iš karto nukrito į šėlstančią jūrą.
Aš suklupau ant kelių ir ginklas iškrito iš mano rankos. Man netgi neberūpėjo jog esu pašautas. Melanie nušoko žemyn į jūrą ir viskas baigta, be jos mano gyvenimo nebėra. Pažvelgiau į ginklą, vėl paėmiau jį į ranką ir pridėjau sau prie smilkinio. Norėjau mirti, bet kažkas atėmė iš manęs ginklą. Supykęs pasukau galvą į tą asmenį. Visos mano emocijos tiesiog išnyko.
- Kaip? - tariau.
- Nesvarbu. - atsakė.
Ji numetė ginklą ant žemės, atsiklaupė prie manęs ir tiesiog įsisiurbė man į lūpas.. Tai buvo bučinys lietuje..
