-Emmos akimis-
Negalėjau patikėti tuo ką papasakojo Zayn. Atrodo šįkart panelytė Edwards persistengė. Niekam neleisiu tyčiotis iš mano draugų, ką Perrie šiuo atveju ir padarė. Juk ji akivaizdžiai Zayn'ui melavo. Kodėl aš taip manau? Greitai sužinosit.
- Vaikinai, aš trumpam atsiprašysiu, gerai? - paklausiau, o jie tik linktelėjo.
Tuomet nuėjau į virtuvę ir telefone surinkau Mario numerį ir pridėjau mobilų prie ausies. Po kelių pyptelėjimų išgirdau ir Mario balsą.
- Taip? - tarė jis.
- Sveikas, Mario, kaip reikalai San Franciske? - paklausiau.
- Viskas gerai, Melanie jau atliko operaciją, Milos dėdė sakė, kad po keletos dienų galėsim grįžti.
- Puiku. Um.. Aš turiu prašymą. - tariau šiek tiek nervingai, nes žinau, kad Mario gali ir nesutikti su tuo ką pasakysiu.
- Įdėmiai klausau.
- Kai skridot į San Franciską, nepastebėjai lėktuve vienos blondinės?
- Emma, lėktuve buvo daug blondinių. - nusijuokė.
Nusijuokiau ir aš.
- Nepagalvojau apie tai, žodžiu, tu žinai Perrie Edwards, Zayn'o buvusią? - šįkart paklausiau tiesiai šviesiai.
- Hm.. Tikriausiai, bet link kur tu suki, Emma? - galėjau tik įsivaizduoti kai tai sakydamas jis prisimerkė.
- Noriu, kad ją pašalintum, ji turi dingti. - ramiai tariau.
- Tu juokauji? Kuo ji tau nusikalto?
- Ji apgavo Zayn.
- Buvusi mergina? Tu tikrai mėgsti pokštus, Emma. - nusijuokė.
- Leisk man užbaikti. - susinervinau.
- Gerai, aš klausau.
- Ji pasakė Zayn'ui, kad nuo jo laukiasi.
- Bet juk tai neįmanoma.
- Mario..
- Ką?
- Tu ir vėl mane pertraukei.
- Atsiprašau, kalbėk toliau. - nusijuokė.
- Taigi, vos Zayn tai papasakojo, aš iš karto supratau, kad to negali būti. Visų pirma, jis gulėjo komoje pusę metų. Antra, jis juk nemiegojo su Pezz tikrai ilgai, išskyrus praeitą naktį. Oi, šito turbūt nereikėjo sakyti. - pasimečiau.
- Jis su ja miegojo?! - Mario buvo šokiruotas.
- Taip, bet prašau, nesakyk to Melanie, nenoriu, kad ji nervintūsi.
- Gerai, bet tai darau ne dėl Zayn, o tik dėl Melanie's.
- Ačiū, bet tu ją pašalinsi, tiesa?
- Nežinau, Emma, tai rizikinga, aš juk dirbu policijoje, mane gali išmesti iš darbo.
- Neišmes, jei jie taip padarys, turės reikalų su manimi. Be to, juk tu gali kažką prikurti, kad tai buvo būtina. Jei būčiau ten su jum, prisiekiu, pati ją nudėčiau, o dabar tiesiog privalau prašyti pagalbos iš tavęs, nes kitos išeities nėra. - tariau.
- Gerai, aš tai padarysiu, bet tik todėl, kad tu to prašai, nes juk žinai, kad nemėgstu žudyti žmones.
- Ačiū tau, už tai pakviesiu tave į savo vestuves.
- Vestuves? Tu rimtai, Emma? Jau išteki už Niall?
- Na taip, be to, manyje auga dar vienas stebūkliukas.
- O jūs greiti. - nusijuokė.
Nusijuokiau ir aš.
- Gerai, dar susiskambinsim, turiu lėkti.
- Iki. - padėjo ragelį.
Žinojau, kad dabar viskas bus gerai. Pagaliau visi būsime laimingi.
Ėjau atgal į svetainę pas vaikinus, bet išgirdau juos kalbantis tad nenorėjau trukdyti, bet kai išgirdau savo vardą, smalsumas mane nugalėjo.
-Zayn akimis-
Vos Emma išėjo į virtuvę Harry akyse pastebėjau liūdesį.
- Ei, Harry, kas nutiko? - paklausiau susirūpinęs.
- Zayn, Emma išteka už Niall ir laukiasi nuo jo jau tris savaites. - pasakė.
- Rimtai? Tai reikia atšvęsti. - apsidžiaugiau.
Pagaliau mano mažasis broliukas airis bus tėvelis ir šalia turės nuostabią žmoną.
- Tikriausiai, bet man skaudu tai matyti. Aš ją myliu, Zayn.
- Neabejoju, kad ir ji tave myli, bet turi ją paleisti, Harry. Niall ji myli labiau. - kai tai pasakiau pastebėjau Emmą už Harry prie sienos, atrodo ji jau ilgokai klausosi.
- Žinau, bet atiduočiau bet ką, kad tik ji būtų su manimi. - tarė Hazz.
Negalėjau patikėti tuo ką matau, bet Harry verkė. Jis verkė, nes tikrai myli Emmą, o ką Emma? Pažvelgiau į ją. Jos skruostu taip pat nuriedėjo ašara, kurią ji greitai nubraukė su ranka vos tik pamatė, kad aš į ją žiūriu. Linktelėjau leisdamas Emmai suprasti, kad ji turėtų pasikalbėti su Harry vienu du.
- Aš einu į balkoną parūkyti, tuoj grįšiu. - tariau ir Hazz linktelėjo. - Viskas bus gerai. - dar pridūriau ir išėjau.
-Harry akimis-
Zayn išėjus parūkyti Emma pasirodė kambaryje. Aš greitai nusivaliau skruostus nuo vis dar riedančių ašarų, bet vis dėl to paraudusių akių paslėpti neįmanoma.
- Harry, aš viską girdėjau. - tarė atsisėsdama priešais mane.
Mano žvilgsnis susirakino ties jos akimis.
- Kodėl tau taip sunku susitaikyti su ta mintimi, kad mes būsime tik draugai? - paklausė ji.
- Aš tave myliu, Emma, viskas tuo ir pasakyta.
- Harry, juk žinai, kad išteku už Niall, o juolabiau laukiuosi nuo jo, tad geriau taip neskaudink savęs.
- Žinai, tas vaikas gali būti ir mano, Emma.
- Ką? Iš kur ištraukei tokią nesamonę?
- Aš skaičiavau, juk prisimeni tą naktį kai buvau su tavim, tiesa?
- Negali būti.. Aš apie tai net nepagalvojau.
- Tai kaip sužinosi kas tėvelis? - paklausiau.
- Pasidarysim DNR testą. Juk Niall pasakėm, kad permiegojom, tad neturėtų su tuo kilti kažkokių problemų.
- Gerai, tuomet važiuojam į ligoninę kad ir dabar pat.
- Gerai, aš nieko prieš. - atsakė.
Kai baigėm kalbėtis į kambarį kaip tik grįžo Zayn.
- Zayn, mes jau važiuojam. - tariau.
- Gerai, dar susimatysim. - apkabino Emmą, o tada ir mane.
Dabar liko tik išsiaiškinti tiesą..
