-Emmos akimis-
Pasiekusi Mario butą, paskambinau į duris. Po kelių sekundžių durys atsidarė ir Mario įleido mane vidun.
- Prisėsk. - tarė.
Taip ir padariau, o jis atsisėdo priešais mane.
- Taigi, ką norėjai tokio svarbaus man pasakyti? - nutraukiau tylą.
- Eisiu iš karto prie reikalo. Man reikia tavo pagalbos. - pasakė.
- Kokios?
- Man reikia jog dirbtum su manimi policijoje, kitaip tariant aš siūlau tau šį darbą.
- Um.. Ir kur čia šuo pakastas?
- Tu turėtum padėti sekti Ian. Jau gana ilgą laiką negalime jo sulaikyti, nes jis vis išsisuka.
- Gerai, aš sutinku. Juk tai nebus taip jau ir sunku, nes aš jau dirbu pas Ian.
- Puiku, bet yra dar viena sąlyga.
- Kokia?
- Tu negali niekam pasakoti apie šį darbą. Pabrėžiu - NIEKAM. Net ir Milai arba Niall.
- Ką? Bet kodėl?
- Taip išlaikysim saugumą. Taip bus geriau.
- Na gerai, tiek to, vistiek jau sutikau. - tariau.
- Gerai, o sakyk, kaip Mila? Seniai jos nemačiau.
- Jai viskas gerai. Nesijaudink, ji tikrai sugebės apsiginti.
- Aš ne dėl to. Tiesiog..
- Aš žinau, Mario. Žinau, kad ji tau patiko, bet ar ir dabar tu jauti tą patį?
- Nežinau. Negaliu sakyti, kad Mila yra iš tų, kurios greitai užsimiršta. - nusijuokė.
- Na taip, ji sudėtinga asmenybė. Ir viskas būtų gerai jei tik ne jos charakteris..
- Ar tu kažko man nesakai?
Pakėliau akis į jį.
- Ne.
- Emma, juk žinai, kad aš patikimas.
- Žinau..
- Tai kas nutiko?
Giliai įkvėpiau ir iškvėpiau.
- Mila permiegojo su Ian..
- Ką?! Iš kur tai ištraukei?
- Harry parašė man žinutę. Jei netiki galiu ją parodyti.
- Nereikia.. Bet kokį velnią ji čia išdarinėja?
- Nežinau, bet manau, kad blaiva ji negalėtų taip pasielgti. Per gerai ją pažįstu ir žinau, kad ji nėra ta, kuri rizikuoja.
- Emma, yra kai kas ko dar niekas iš jūsų nežino..
- Apie ką tu kalbi?
- Melanie's gyvenimas susipynė su Milos gyvenimu. Gali būti taip, kad ji prisimins ne tik savo praeitį, bet ir Milos.
- Ką tu čia kalbi? Juk tai absurdas.
- Žinau, tai skamba tikrai neįtikinamai, bet tai tiesa. Nežinau kaip tai vyksta, bet gali būti, kad Melanie ims įsijausti į Milos gyvenimą ir tada gali nutikti blogiausia..
- Kas?
- Ji pamirš kas tokia yra iš tikrųjų. Ji pati ims tikėti, kad yra Mila.
- Aš to neleisiu.
- Įdomu, kaip žadi tai sustabdyti?
- Dar nežinau, bet Mel vienos tikrai nepaliksiu.
- Yra vienas būdas, bet ir tai negalime tikėti, kad jis padės.
- Koks jis? Man nerūpi niekas, tik tai, kad Melanie grįžtų į gyvenimą. Savo gyvenimą.
- Visi turi sužinoti, kad ji tai Melanie. Tik tada su aplinkinių pagalba ji supras kas esanti.
- Bet juk ji nori keršto.
- Žinau. Ir tai viską apsunkina.
- Bet iš kur tu tai žinai? Turiu omeny, kaip sužinojai šitai? - susiprotėjau paklausti.
- Aš jau seniai domėjausi šia situacija. Mane sudomino ta avarija, nuo jos viskas ir prasidėjo. - atsakė.
- Suprantama, bet tu tiksliai neatsakei iš kur viską sužinojai.
- Žinai, kad Mila gyveno su dėde ir jaunesne seserimi Cara?
- Taip. - linktelėjau.
- Taigi, tas dėdė atliko jai operaciją ir taip Melanie tapo Mila. Aišku, tiek dėdė, tiek Cara žinojo tiesą, bet nuslėpė.
- Bet kam? Juk galėjo viską pasakyti. Kam tai slėpti?
- To dar nežinau, bet bėda tame, kad tokios operacijos yra draudžiamos. Juk tai kaip tapatybės pasisavinimas.
- Bet juk Mel dėl to nekalta.
- Taip, bet kaltas dėdė. O Cara tapo bendrininke nuslepiant tiesą.
- Gerai, aš jau visai susipainiojau. - nusijuokiau. - Nori pasakyti, kad jiems abiems gręsia kalėjimas.
- Kaip ir.
- Tai kas dar?
- Tai tik tuo atveju jei Mila norės juos pasodinti už grotų.
- Bet jei taip ir bus?
- Tai jau ne mūsų bėda, Emma.
- Tiek to, ar tai viskas ką norėjai man pasakyti? - paklausiau.
- Manau viskas.
- Na, tuomet aš jau einu.
- Gerai, dar pasimatysim, Emma.
- Aha, iki, Mario. - tariau išeidama iš jo namų.
Kitas mano tikslas Zayn. Reikia su juo pasikalbėti. Ne, dar nežadu išduoti Milos, bet privalau pasikalbėti su Zayn apie ją. Tik taip galiu jai padėti.
