3.37

627 31 3
                                    

-Milos akimis-

Sėdėjau savo namuose. Įvairios mintys man nedavė ramybės. Galvojau apie Zayn. Nežinau kodėl būtent apie jį, bet atrodo taip lyg per tuos šešis mėnesius ėmiau jo ilgėtis. Noras jam atkeršyti po truputį blėsta.
Įsijungiau muzikos, bet tuoj pat išjungiau, nes grojo tos dainos, kurios primena Zayn. Pakilau nuo sofos ir nuėjau prie durų. Apsiaviau batus ir ant pečių užsimečiau odinį švarką. Galbūt lauke rasiu ramybę.

Ėjau parkeliu. Visur kur tik pažvelgčiau matėsi mielos porelės, o aplinka tiesiog rėkte rėkė Zayn vardą. Viskas man priminė jį. Nenorėjau, kad taip būtų, bet ką aš galiu pakeisti?
Staiga pajutau ranką ant peties. Greitai atsisukau.
- Perrie?
- Maniau tu išvykusi. - pasakė ji.
- Na, tik šiandien grįžau.
- Oh. Kaip kelionė?
- Gerai, o kas vyko čia kol manęs nebuvo?
- Niekas per daug nepasikeitė. Visi gyvena kaip ir seniau tik nerimaujam dėl Zayn. Juk žinai, kad jis komoje, tiesa?
Kai išgirdau paskutinius jos žodžius, visas mano pasaulis sudužo.
- Ką? - teištariau.
- Tu nežinojai? - paklausė.
Lėtai papurčiau galvą.
- Tai štai kodėl Harry taip išsisukinėjo.
- Kiek laiko jam koma? - pažvelgiau į Perrie.
- Jau pusę metų.
- Pusę metų?! Kodėl niekas man to nepasakė?!
- Atleisk, bet aš net nežinojau kur tu išvykusi.
- Nekaltinu tavęs, bet kodėl nuo manęs tai slėpė?
- Nežinau, gal galvojo, kad taip bus geriau, nemanai?
- Tai nebuvo geras sumanymas. Kurioje jis ligoninėje?
- Palauk, kažkur turėjau adresą. - ėmė kuistis rankinėje. - Štai. - ištiesė man lapelį.
- Ačiū, Pezz. - šyptelėjau.
Ji tik linktelėjo, o aš nuskubėjau ligoninės link.
Po keletos minučių buvau vietoje. Įlėkiau į ligoninės vidų.
- Kurioje palatoje guli Zayn Malik? - paklausiau slaugės priimamajame.
- 112 palatoje. - mandagiai atsakė.
- Ačiū. - greitai pasakiau ir nulėkiau tolyn koridoriumi.
Širdis daužėsi kaip pašėlusi kai radau duris su numeriu '112'. Bijojau ir vėl pamatyti jį gulintį toje ligoninės lovoje. Palenkiau rankeną ir durys atsidarė, užėjau vidun. Palatoje nieko nebuvo išskyrus mane ir Zayn. Priėjau prie jo lovos. Jis atrodė sulysęs ir išbalęs.
- Zayn.. - sušnibždėjau ir mano akys prisipildė ašarų.
Kodėl ir vėl jis? Aš atiduočiau bet ką, kad tik jis negulėtų čia.
Staiga palatos durys atsidarė ir pro jas įžengė vyriškis su baltu chalatu. Aš greitai nubraukiau ašaras.
- Atsiprašau, panele, kas jūs tokia? - paklausė.
- Aš Zayn'o draugė. - atsakiau.
- Hm.. Tuomet turėtumėte žinoti, kad jei pacientas Malik dar kartą taip nukentės, jis gali ir nebeišgyventi. Nors ir dabar dar neaišku ar jis pabus. - pasakė.
- Ką? Juk jis privalo pabusti. - pažvelgiau į Zayn.
- Viskas likimo rankose. - teištarė ir paliko palatą.
Paėmiau Zayn ranką.
- Tu privalai pabusti, Zayn. - ašaros vėl riedėjo mano skruostais. - Aš myliu tave, Zayn.. - su lig tais žodžiais priliečiau jo lūpas savosiomis.
Tuo metu ėmė pypsėti aparatai. Tie garsai privertė mane staiga atsitraukti nuo Zayn. Nesupratau kas vyksta iki kol slaugės atbėgo į palatą. Jos neleido man pasilikti, todėl buvau išprašyta į koridorių. Ašaros vis dar riedėjo mano veidu žemyn. Po minutėlės į palatą įlėkė ir gydytojas. Negalėjau suprasti kas vyksta kai išgirdau gydytojo balsą palatoje.
- Jis arba mirs, arba gyvens! Greičiau elektro šoką!
Dieve, jau geriau būčiau jo nebučiavusi..

-Perrie akimis-

Taigi, vis dėl to Mila nežinojo apie Zayn. Pasakiau jai tiesą tik dėl to, kad ji kentėtų, nes Zayn vistiek bus su manimi. Žinau, kad tai aš jį palikau kai pabėgau su jo draugu, bet aš visada mylėjau Zayn. Viskas tebuvo vadybos sumanymas. Jie galvojo, kad reikia skandalų, o mes paklusom, nes esam tik jų marionetės. Vis dėl to, kad ir kaip ten būtų, Zayn ir aš vėl būsime kartu. Aš žinau tai. Kol kas apsimesiu draugiška su visais, tik taip galėsiu priartėti prie Zayn. O kai jie mažiausiai to tikėsis, pabėgsiu kartu su Zayn..

-Milos akimis-

Ligoninėje buvau viena. Nebuvo nei vieno iš mano ar Zayn draugų. Vis dar laukiau kol kažką pasakys apie Zayn. Baimė buvo užvaldžiusi mano kūną. Aš bijojau jo netekti. Bijojau jį prarasti.
Staiga iš palatos išėjo gydytojas. Aš pakilau nuo kėdės.
- Kaip jis? - paklausiau drebančiu balsu.
Gydytojas pažvelgė į mane.
- Pacientas Zayn Malik...

Maybe I'll Get You <Book 3> (Z.M.)Onde histórias criam vida. Descubra agora