-Zayn akimis-
Jei viskas apie Milą yra tiesa, tada šalia jos būti nesaugu. Ji gali viską išduoti Ian. Ir aš puikiai žinau, kad verslui tai nepadės. Nors žinau, kad įsimylėjau ją, žinau ir tai, kad ji turi dingi, pasitraukti nuo mūsų visų kuo toliau..
Privažiavęs didelį namą sustojau. Išlipau iš automobilio ir atsirėmiau į jį. Laukiau kol pasirodys mergina. Ir štai po minutėlės pro namų duris išėjo man puikiai žinoma mergina.
- Tu ankstyvas. - priėjusi pasakė ji.
- Aš niekada nevėluoju, Viki. - pabučiavau jai į skruostą ir sukikenau. - Važiuojam?
- Taip. - pritarė.
Atidariau automobilio dureles ir palaukiau kol Viki įsės, tada jas uždariau ir nuėjau į vairuotojo pusę. Įsėdęs užvedžiau automobilį ir mes pajudėjome iš vietos.
Kelyje tarp mūsų buvo tyla kol Victoria užsinorėjo įjungti muzikos. Tada atmosfera iš karto pagyvėjo. Nežinau kodėl, bet vos tik ji tai padarė, aš prisiminiau Melanie. Atsimenu ji taip elgdavosi kai tarp mūsų įsivyraudavo nejauki tyla. Keista, bet Mila taip pat elgdavosi.
Nuvijau mintis ir susitelkiau į kelią bei bandžiau išgirsti ką kalba Viki, kad nepasirodyčiau nemandagus.
- Um.. O kur mes važiuojam? - staiga paklausė.
- Jei tu nieko prieš, tai į nuošalesnę vietą. - šyptelėjau.
- Am.. Gerai. - šiek tiek sutriko.
Taip, turbūt aš tikrai nepataisomas vienkartinių nuotykių mėgėjas, bet norint pamiršti Milą, man prireiks kur kas daugiau nei tik savo pastangų.
Pastatęs automobilį aikštelėje išlipau iš jo ir apėjęs atidariau Victoria's dureles. Paėmiau jos ranką ir padėjau jai išlipti.
- Žinai, tai atrodo keista. - tarė ji kai po truputį ėjom mažu takeliu.
- Kodėl? - paklausiau.
- Ta prasme, tu elgiesi kaip džentelmenas. Tik neįsižeisk, bet niekada tavęs tokio nepažinojau. Kiek pamenu tu buvai žaidėjas. - atsakė.
- Galbūt, bet kas sakė, kad aš toks nesu? - sukikenau.
- Na, jei ir būtum, taip neatrodo. - nusijuokė.
- Bet tu nebijai būti su manimi, nors ir žinai koks buvau ar esu dabar?
- Ne.
- Tau visada patiko būtent tokie vaikinai, taip, Victoria? - sukikenau.
Ji nuraudo.
- Tu per daug žinai, Malik. - pasakė.
Pažiūrėjau į ją kai jau buvome netoli vietos. Victoria kiek pamenu niekada nebuvo ta mergina, kuri kažko drovėjosi, tik galbūt vaikinas dar galėdavo priversti ją susigėsti. Na, šiuo atveju dabar tas vaikinas esu aš.
Dar po kelių žingsnių priėjome jaukią šviesiai mėlynos spalvos lauko palapinę. Na, tai tebuvo stogas ir kelios tvorelės, kad niekas negalėtų matyti kas viduje.
Paėmiau Victoria's ranką ir ėmiau ją vestis palapinės link. Jos veide matėsi sutrikimas, nors ir šypsena bandė tai paslėpti.
- Nebijok. - šyptelėjau.
- Aš nebijau. Žinau, kad negalėtum nieko blogo man padaryti. - atsakė.
- Tu tuo tikra?
Dabar ji tikrai pasimetė, kad net nustojo eiti.
- Pajuokavau. - nusijuokiau.
- Žinai, tai nebuvo juokinga. - tarė.
- Um.. Gal bent šiek tiek? - sukikenau.
Ji papurtė galvą ir tada aš staiga truktelėjau ją į savo glėbį.
- Am.. Zayn? - sumišo.
Prikandau lūpą ir lėtai akimis nukeliavau link jos lūpų. Sukikenau ir tada paleidau ją iš savo glėbio, bet pačiupau jos ranką ir pagaliau atsivedžiau į palapinę.
Viduje palapinės buvo staliukas, ant kurio buvo keletas vaisių. Buvo ir lova nuklota rožių žiedlapiais. Bei aplinka apšviesta romantiškos žvakių šviesos.
- Um.. Kam visa tai? - apsidairė.
Apsukau ją ir tada apkabinau jos liemenį ir prisitraukiau ją arčiau savo kūno, jos nugara rėmėsi į mano krūtinę.
- Kam klausi jei atsakymą jau žinai? - sušnibždėjau.
Viena ranka vis dar laikiau ją prie savęs, o kita patraukiau jos plaukus ir lūpomis paliečiau jos kaklą. Ji suvirpėjo, o aš sukikenau.
- Sakyk, Viki, tu norėjai būti Mel vietoje? - paklausiau atsukdamas ją į save.
Mūsų žvilgsniai susidūrė, bet ji tylėjo.
- Tyla reiškia - taip. - nusijuokiau.
Tada ėmiau lėtai eiti į priekį taip stumdamas ją į priekį taip pat. Jos kūnui palietus lovą ji pasimetė.
- Juk norėjai to, tiesa? Tai.. - nutęsiau. - Ko lauki? - sukuždėjau. - Ar viską daryti man vienam? - sukikenau.
Ji nekalbėjo, o tik užsimerkė. Supratau tai kaip atsakymą. Uždėjau savo rankas ant jos liemens ir suėmęs jos palaidės apačią, greitai nuvilkau ją. Priartėjau prie jos ir lėtai ėmiau bučiuoti jos kaklą. Kai ji šiek tiek įsidrąsino, jos rankos atsagstė mano marškinius ir greitai juos nuvilko. Po truputį verčiau ją gultis ant lovos. Jos kūnas sudrebėjo kai rankom nuslydau per jos nuogą odą iki jos šortukų. Nepaisant to, kad buvau vietoje, nenumoviau jų. Vėl grįžau viršun tik šįkart bučiniais leidausi jos raktikauliu žemyn. Iškėliau jos rankas jai virš galvos ir įsisiurbiau į jos lūpas. Ji nei trupučio nesipriešino, kaip tik atsakė į bučinį. Kol ji buvo įsijautusi į bučinį ir mano glamones, galėjau padaryti tai ką reikėjo.. Vieną jos ranką pririšau prie lovos ir tada nulipau nuo jos. Ji pasimetė ir su baime pažvelgė į mane, o aš žiūrėjau į ją su šypsena veide, kuri niekada nereiškė kažką gero..
