-Milos akimis-
"O tu, Mila, ką jauti tu?"
Galvoje vis skambėjo šie Zayn žodžiai.
Ką aš turėčiau atsakyti? Tiesą? Bet aš negaliu.. Tiesiog negaliu.. Zayn per daug mane įskaudino, kad dabar jam atleisčiau. Bet.. Tada ką man jam pasakyti? Juk aš ką tik su juo pasimylėjau. Ir jo žodžiai.. "Aš myliu tave" Ar tai tikra? O gal jis vėl žaidžia? Be abejonės, kad žaidžia..
Įdėmiai stebėjau Zayn akis. Jau žinau ką turiu daryti.. Žaisti.
- Ar tikrai mane myli? - paklausiau nustebindama jį.
Akivaizdu, jis tikėjosi jog atsakysiu į jo klausimą.
- Aš myliu tave, Mila. Ką man padaryti, kad patikėtum? - tarė.
Nekaltai pažiūrėjau į jį ir šyptelėjau.
- Pabučiuok mane. Pabučiuok taip kaip dar nebučiavai, su tiek aistros kiek moki parodyti, priversk mane tavimi tikėti.
Jis akimirką žvelgė į mane, tarsi vis dar stebėdamasis mano žodžiais. Tada vieną ranką uždėjo ant mano skruosto ir lėtai artėjo prie manęs. Jaučiau kaip mano kvėpavimas sustojo kai mūsų lūpas skyrė vos centimetras. Zayn akys nei akimirkai nepaliko manųjų. Ir štai, jis sujungė mūsų lūpas kartu. Niekur neskubėdamas jis bučiavo mane. Jaučiau kaip pirštų galiukais jis švelniai perbraukia per mano skruostą. Viskas atrodė kaip iliuzija, kaip sapnas.. Bet tada jo rankos atsirado ant mano liemens ir prisitraukė mane arčiau savęs. Pamažu bučinys virto į grubesnį. Atsirado daugiau aistros, nes jo rankos ėmė glostyti mano apnuogintas kūno vietas. Jaučiau kaip mūsų širdžių ritmas greitėja. Ir pasibaigus bučiniui abu giliai kvėpavome kai Zayn rudos akys vėl stebėjo manasias. Šįkart net ir aš sugebėjau žiūrėti jam į akis, nes tai nebeatrodė nejauku.
Turiu pripažinti, kad šis bučinys sukėlė man šiurpuliukus. Bet žaidimas yra žaidimas..
Pakštelėjau Zayn į lūpas, jis tik sukikeno.
- Gerai, aš tikiu tavimi. - pratariau.
- Bet tu neatsakei ką man jauti?
- Viskam savas laikas, Zy.
- Zy? Jau vadinsi mane taip? - nusijuokė.
- Galbūt.. O ką, tau nepatinka?
- Patinka, net labai, ypač kai tai pasigirsta iš tavo lūpų. - šyptelėjo.
Šiek tiek nuraudau.
- Taigi, lėlyte, ką mes veiksime?
- Um.. Nežinau.
- Gal pa.. - šukuždėjo man į ausį.
- O tau neužteko? - paklausiau.
Jis tik papurtė galvą.
- Manau šiam kartui užteks. - tariau lipdama iš lovos ir nuėjau į vonią.
Galėčiau teigti, kad tai jį suerzino. Bet aš nesiruošiu jam duoti viską ko tik panorės. Jau nebe. Dabar viskas bus pagal mane.
Įlipau į dušą ir paleidau srovę. Malonus jausmas apėmė kūną kai vandens lašeliai riedėjo mano kūnu žemyn. Bet viskas pasikeitė kai pajutau rankas ant savo liemens. Apsisukusi išvydau Zayn. Taip ir maniau..
- Zayn, dink iš čia. - pasakiau suirzusi.
- Oo, kažkas nepatenkintas. - sukikeno ir lūpomis palietė mano kaklą.
- Zayn, aš rimtai. - atstūmiau jį.
- Ir kodėl gi turėčiau paklausyti? - paklausė.
- Tiesiog leisk man nusimaudyti, gerai? VIENAI. - pabrėžiau.
- Um.. Ne. - šyptelėjo.
- Gerai.. Dabar pasigailėsi, kad likai. - tariau.
Paėmiau dušo galvutę ir atsukusi šaltą vandenį, nutaikiau į Zayn.
- Ai! Šalta! Išjunk, išjunk! - šaukė jis, o aš negalėjau sulaikyti juoko.
- Išeik, dabar pat. - pasakiau.
Jis vistiek papurtė galvą. Tada atsukau stipresnę vandens srovę.
- Ne, ne, nereikia! Nustok, Mila! Jau išeinu! Išeinu! - išbėgo iš vonios.
Vis dar juokiausi kai užrakinau vonios duris, kad viskas nepasikartotų.
Po 10 minučių išlipau iš dušo ir apsijuosiau kūną rankšluosčiu. Atrakinau duris ir grįžau į kambarį. Mačiau, kad Zayn buvo balkone ir atrodo jis rūkė, žinoma jis buvo jau apsirengęs. Na, tiksliau nevisai taip, jis tebuvo tik su džinsais. O tai mane erzina, nes jo kūnas tikrai seksualus. Dėl Dievo meilės, ir apie ką aš galvoju?
Pasinaudojau proga, kad Zayn vis dar balkone ir greitai apsirengiau. Kai Zayn grįžo į kambarį nustebo radęs ir mane čia.
- O, tu jau čia. - tepasakė.
Linktelėjau.
- Man jau metas eiti. - pasakiau.
- Kodėl? Pasilik dar. - tarsi prašė.
- Ne. - papurčiau galvą.
Jis priėjo prie manęs, bet aš nepajudėjau nei iš vietos. Turiu įgauti šiokį tokį jo pasitikėjimą, o kai jis bus neapdairus, įvyks bum..
Jo rankos apsivijo mano liemenį ir švelniai truktelėjo mano kūną prie savojo. Aš pakėliau akis į jį, nes jis gal 10 centimetrų buvo aukštesnis už mane.
- Neišeik dar, prašau. - pratarė.
Pasimečiau dėl šių jo žodžių. Kas jam nutiko? Kur dingo tas vaikinas, kuriam nerūpėjo niekas išskyrus vienkartinius nuotykius? Kiek jį pažįstu, dar niekada nemačiau šios jo pusės. Ir tai mane trikdo. Aš nebesuprantu.. Ar jis vėl žaidžia? O gal tai yra tikrasis Zayn?
Užsimerkiau negalėdama daugiau palaikyti akių kontakto. Pasitraukiau nuo jo ir atsimerkiau.
- Aš negaliu. - šaltai tariau.
- Kur tu turi eiti? - staiga paklausė.
- Ką? - sutrikau.
- Kur tu eisi, kad negali pasilikti?
- Koks skirtumas kur aš eisiu, Zayn?
- Pasakyk.
- Kodėl turėčiau? Mes nesame pora ar kažkas daugiau, kad privalėčiau tau aiškintis kur aš einu. - susierzinau.
- Taip, nesame pora, bet juk aiškiai pasakiau, kad man rūpi.
- Tokios frazės negirdėjau.
- Viskas įeina į žodžius "aš tave myliu". - pasakė.
- Argi?
- Kodėl tu vaidini tokią nepasiekiamą?
- Nes aš tokia ir esu. - atkirtau.
- Ne, anksčiau tu buvai kitokia..
- Drovi, baikšti, nekaltutė? Tokią turėjai omeny? Tada gali pamiršti tai, nes tos Milos jau nėra.
- Kodėl tu taip elgiesi?
- Kaip?
- Kalbi taip šaltai, nors tokia nesi.
- Tu nežinai kokia aš esu.
- Tiesa, bet kai ką jau žinau ir tikrai žinau, kad tu nesi tokia. Kas tau nutiko, Mila?
- Nieko man nėra, Zayn. Ir tiesiog atstok, gerai?
- Aš negaliu visko taip palikti.
- Kodėl? Kas tau neleidžia?
- Aš juk myliu tave.
Šie žodžiai vėl mane nutildė. Kodėl jis nuolatos tai kartoja?
- Žinai, man tikrai jau metas. Aš neturiu laiko dar čia pasilikti. - tariau atsidarydama duris.
- Palauk. - jis sugavo mano ranką.
- Kas? - atsisukau į jį.
- Kada vėl pasimatysim?
- Nežinau, kaip likimas nulems. - nusijuokiau.
Jis sukikeno ir netikėtai mane pabučiavo. Šyptelėjo kai atsitraukė. Atsakiau jam dirbtina šypsena ir išėjau į koridorių. Laiptais nulipau žemyn, o Zayn paskui mane. Apsiaviau savo batus ir atsisukau į Zayn. Jis šypsojosi.
- Iki, Zayn. - tariau.
- Viso, lėlyte. - sukikeno.
Papurčiau galvą ir atidariau lauko duris. Vos žengiau žingsnį su kažkuo susidūriau..
