Zayn vis dar buvo ant manęs ir stebėjo mano akis. Laukė atsakymo. Dieve, ką aš turėčiau jam atsakyti? Kad ir kaip bandyčiau nuslėpti jausmus, žinau, kad jį myliu. Bet.. Negaliu jam to pasakyti. Dar ne dabar.
- Ką tiksliai tu nori išgirsti, Zayn? - paklausiau aš.
- Ar tu dirbi Ian?
- Taip..
- Tada kodėl dabar man tai pasakei?
- Nes tu paklausei. - nusijuokiau.
Jis nesijuokė, o rimtai žiūrėjo į mane. Negalėjau pakęsti tokio jo žvilgsnio, todėl nustūmiau jį nuo savęs. Pakilau iš lovos ir ėmiau rinkti savo rūbus ir juos rengtis.
- Velnias, Mila, aš dar nebaigiau su tavimi kalbėti. - pasakė jis taip pat pradėdamas rengtis.
- O kas sakė, kad aš noriu kalbėti? - atsisukau į jį.
Jis tarsi sustingęs stebėjo mane.
- Matai, tu net nežinai ką man atsakyti. - pridūriau.
- Aš nesuprantu. Jei tu dirbi Ian, kodėl aš dar gyvas? - paklausė.
- Atsiprašau? Tu manai jis lieps man tave pašalinti? Gal juokauji? - nusijuokiau ir vėl. - Manau Ian turi tau ir kitokių planų.
- Po galais, Mila, gana apsimetinėti. Sakyk man tiesą. Sakyk, kaip viskas yra iš tiesų? Ar tu dirbi jam savo noru? - susinervino.
- Tu ir vėl apie tą patį. Gal tau paaiškinti kitaip? Aš tavęs nekenčiu, supranti? Dėl to tavo klubas degė. Dėl to viskas yra tik žaidimas. Dėl to aš dirbu Ian'ui, o ne tau. Dabar aišku? - susierzinusi papasakojau viską.
- Vadinasi klubą padegei tu. - sukikeno. - Ir žinai, turėsi man už tai sumokėti.
- Ar tau su galva viskas gerai? Aš neturiu už ką tau atsilyginti.
- Mes dar pažiūrėsim. - nusijuokė.
- Kvailys. - sumurmėjau ir apsirengusi jau ėjau prie durų.
- Palauk, aš dar nesakiau, kad jau gali eiti. - sugriebė mano riešą.
- Paleisk. Manai aš lauksiu tavo leidimo? - atkirtau ir ištraukiau savo riešą.
- Kodėl prie klubo išraižei Melanie's vardą? - staiga paklausė.
- Kokios dar Melanie's? - apsimečiau sutrikusia.
- Aš rimtai, Mila. Iš kur ir ką tu žinai apie Mel?
- Iš kur tu trauki tokias nesamones? Aš nepažįstu jokios Mel. - gyniausi.
- Gana meluoti, Mila. Sakyk tiesą tuoj pat. - staiga prirėmė mane prie durų.
- O kas jei ne?
- Aš nejuokauju, Mila.
- Aš taip pat.
- Kodėl parašei tą vardą?
- Gal jau užteks? Kiek dar klausi to paties? Juk žinai, kad jokio atsakymo negausi.
- Tu tuo užtikrinta?
- Ką tu sugalvojai? - pažvelgiau į jį.
- Pamatysi. - paleido mane. - Eik, laisva.
Papurčiau galvą lyg norėdama atsikratyti nelabai kokių minčių ir išėjau iš kambario. Pažiūrėjau į laikrodį. Rodė 2:35. O Dieve, man tikrai reikėtų namo. Jau taip vėlu.
Nuėjau prie baro ieškoti Harry ir paprašyti, kad parvežtų mane namo, nes pati esu per daug pavargusi po visko ir dar kažkiek išgėrusi, kad galėčiau vairuoti. Deja, Harry prie baro nesimatė. Pastebėjau tik Emmą. Hm.. Mes vis dar susipykusios. Keista, kaip sesės gali pyktis?
Po kelių minučių Zayn taip pat grįžo iš kambarių pusės, o aš jau vėl truputį gėriau.
- Gal jau užtenka gerti? - pasakė priėjęs prie manęs.
- Kas tu toks, kad galėtum man nurodinėti? - pasisukau į jį.
Zayn veide vėl pasirodė ta kvaila šypsena.
- Eime, parvešiu tave namo. - tarė.
- Su tavim? Aš niekur neisiu. - papurčiau galvą.
- Nagi, lėlyte, tau jau gana. - paėmė iš manęs stiklinę ir padėjo ant baro už savęs.
- Ar tu gali palikti mane ramybėje? - pasakiau žiūrėdama į jį.
Jaučiau kaip alkoholis ima mane veikti. Bijau tik vieno, kad netyčia nepasakyčiau Zayn ko jis tikrai neturi žinoti. Visada kai būnu apgirtusi nutinka tai ko nelabai norėčiau.
- Aiškiai matosi, kad esi girta, todėl nemanau, kad pareisi namo pati, lėlyte. - sukikeno.
- Nustok taip mane vadinti! - kiek pakėliau balso toną.
Pasitraukiau nuo baro ir net pati nustebau kai neišlaikiau pusiausvyros ir Zayn mane sugavo.
- Sumauti aukštakulniai. - sumurmėjau nepatenkinta.
Zayn vėl sukikeno.
- Kas čia juokingo? - suirzusi pažvelgiau į jį. - Ir patrauk savo rankas nuo manęs! - atsitraukiau nuo jo.
Bet netrukus vėl susvyravau ir vėl atsidūriau Zayn glėbyje. Šįkart ir pati ėmiau juoktis. Net nežinau kodėl, bet staiga man pasidarė labai linksma.
- Gerai, lėlyte, šįkart tikrai eime, parvešiu tave, nes tu tikrai ne kokios būklės. - tarė jis.
Su šypsena pažiūrėjau į jį ir ėmiau juoktis, nes jis atrodė labai rimtas.
- Viskas, Mila, užteks. - susinervino.
Staiga pajutau kaip pakylu nuo žemės, nes Zayn paėmė mane nuotakos stiliumi.
- Nuleisk ant žemės! - vėl juokiausi, nes supratau kaip kvailai pasakiau sakinį.
Zayn šitai taip pat prajuokino. Nepaisant to jis išnešė mane iš klubo ir pastatė ant kojų tik prie savo automobilio. Stovėjau atsirėmusi į jo automobilį, kad nenuvirsčiau ir vėl. Stebėjau Zayn kai jis atrakino automobilį. Prikandau lūpą, o Zayn tuo metu atsisuko į mane. Jis buvo tiesiai priešais mane, abu akimirkai sustingom kai mūsų žvilgsniai susitiko. Nežinau kas man nutiko, bet viduje pajaučiau keistą jausmą. Jausmą, kuris norėjo Zayn dar kartą.. Gal tai dėl to, kad esu girta, o gal ir ne..
Zayn vis dar žiūrėjo į mane, bet staiga nutraukė akių kontaktą ir atidarė keleivio dureles, bet atrodo aš dar visai nesiruošiau lipti į jo automobilį.. Staiga sučiupau jo odinės striukės atlapus ir jis buvo priverstas vėl atsisukti į mane. Tuomet nieko nesuprasdama tiesiog truktelėjau jį prie savęs ir mūsų lūpos susijungė.. Jo rankos lėtai pakilo ir atsirado ant mano liemens, jaučiau kaip jo kūnas truputį prispaudžia mane prie automobilio. Mes bučiavomės taip aistringai, lyg tai būtų paskutinis kartas..
- Um.. Sutrukdžiau? - balsas privertė Zayn atsitraukti nuo manęs.
Pasisukę pamatėm..
