- Kaip manai Melanie jau buvo pas Zayn? - staiga paklausė kai jau važiavom namo.
- Buvo. - atsakiau.
- Iš kur tokia užtikrinta?
- Jos dėka jis pabudo.
- Oh, o ką ji padarė?
- Pabučiavo.
- Oo, tai jau meilė!
Nusijuokiau.
- Kvailiuk, tai aišku, kad taip. - sukikenau.
Automobilis sustojo kažkokioj aikštelėj.
- Um.. Kur mes, kačiuk?
- Pamatysi. - šyptelėjo kai išlipo ir apėjęs automobilį atidarė mano dureles.
Nusišypsojau ir išlipau laukan. Niall paėmė mane už rankos ir ėmė vestis kažkur tolyn mažu takeliu.
Po kelių minučių atėjome į plyną lauką, kurio viduryje buvo patiestas dekis ir šalia šampanas.
- Kažką švęsim? - pažiūrėjau į Ni.
- Eime. - tepasakė.
Paklausiau jo ir abu nuėjome prie dekio, atsigulėm ant jo, ir tada aš išvydau nuostabų vaizdą. Danguje žibėjo milijonai žvaigždžių ir tikriausiai iš už debesies išlindo mėnulis.
Atsisukau į Ni pusę, bet jo ten nebebuvo.
- Niall? - paklausiau, nes tikrai buvo tamsu ir nejauku likti vienai. - Kačiuk, kur tu?
- Bū! - staiga pasigirdo.
- Aaa! - suklykiau ir tada išgirdau tą airišką kikenimą. - Kvailys. - supykau.
- Nagi, Emma, nepyk. - nusijuokė dar kartą.
Buvau pikta ir nusisukau nuo jo. Po minutėlės pajutau bakstelėjimą į nugarą ir dar vieną, ir dar, dar..
- Niall, po galais! - atsisukau į jį.
Tuoj pat likau nustebinta. Ranka užsidengiau burną, nes nežinojau net ką pasakyti. Niall rankose buvo atidaryta maža mėlyna dėžutė, o joje žiedas.
- Emma Owis, ar tekėsi už manęs? - pasakė Ni.
- Žinoma, kad taip! - sušukau ir puoliau jam į glėbį taip pargriaudama jį ant dekio.
Jis užmovė man žiedą, o aš su didele šypsena žiūrėjau į tas žydras akis.
- Myliu tave, Niall. - pasakiau.
- Ir aš myliu tave, Emma. - atsakė ir pabučiavo mane.
-Kitą dieną-
-Milos akimis-
Nuo pat ryto buvau klube. Nustebau, kad Ian čia nebuvo. Tai tikrai keista, juk jis visada čia jau būna, kai aš ateinu ir visiems nurodinėja. Harry taip pat niekur nematyti, o Emma tikriausiai dar su Niall. Nesuprantu, kam čia atėjau jei nėra jokių darbų?
- Oh, Rudd? - išgirdau balsą už savęs.
Apsisukau ir pamačiau Ewan, tik to man ir betrūko.
- Ko nori? - tariau šaltai.
- Kaip praėjo kelionė?
Jūs turbūt juokaujat? Jis klausia manęs apie San Franciską? Nuo kada jam tai įdomu?
- Puikiai. - tariau.
- Žinai, tie šeši mėnesiai San Franciske pagražino tave dar labiau.
- Tu bandai man įsiteikti ar kaip?
- Nejau aš negaliu būti malonus?
- Nemanau. Tu nemoki tokiu būti.
- Tiek to, ar nematei Ian?
- Ne. Pati jo ieškau..
- O kam tau jis?
- Galėčiau to paties paklausti ir tavęs. - atkirtau.
- Klausyk, Rudd, ar ne per daug įžūli pasidarei? - priartėjo prie manęs.
- Tikrai? Na, man taip neatrodo.
Jis suurzgė ir sugriebė mane už riešo, bet jo nelaimei pasirodė Harry.
- Paleisk ją! - gana piktai pasakė jis.
Ewan nusijuokė, paleido mane, o tada atsisuko į Harry.
- Kas manai esantis, kad man vadovautum, Styles? - tarė.
- Jei Ian sužinos, kad bent piršteliu palietei Milą, tu jau žinai kas tada būtų. - kalbėjo užtikrintai.
- Negrasink man, Styles, nes pats nukentėsi. - sušnypštė.
- Manai aš tavęs bijau? - atkirto.
Šįkart net aš suabejojau ar derėtų Harry taip kalbėti. Nemanau, kad vertėtų veltis į konfliktą su Ewan.
- Harry, galim pasikalbėti? - įsiterpiau.
Jis pažvelgė į mane ir jo pyktis išgaravo.
- Žinoma. - jis linktelėjo.
Aš ir Harry išėjome į lauką.
- Gal tu žinai kur Ian? - iš karto ėjau prie reikalo.
- Na.. Jis sandėlyje. - pasakė.
- Kokiam dar sandėlyje? Maniau jis pats nevažiuoja priimti narkotikų.
- Tai jis ir nevažiavo.
- Tai po velnių, ko jam tame sandėlyje?
- Aš jį ten atgabenau.
- Tu? Kodėl?
- Emma tau nepasakojo apie planą?
- Tu rimtai? Aš nenoriu jog į tai veltumeisi, Harry. Tai tik mano, Emmos ir Ian reikalas.
- O kaip Zayn?
- Prie ko čia Zayn? Jam iš viso būtų geriau dingti iš šio sumauto verslo, juk jį gaudys policija!
- Niekas jo negaudys jei Ian nebebus.
- Gerai, žinau tai, bet tu tame nedalyvausi.
- Tu nesulaikysi manęs, mažute. - sukikeno.
- Kas tau nutiko? Nuo kada aš tau mažutė? - sutrikau.
- Man tiesiog išsprūdo, gerai? Aš netyčia.
- Tiek to, kur tas sandėlis?
- Pasakysiu, bet su viena sąlyga.
- Tu nori tame dalyvauti, atspėjau?
Jis linktelėjo.
- Pagalvok pati, aš jums tikrai naudingas. Nei tu, nei Emma nepažįstat žmonių, kurie saugos pastatą ir jus pačias.
- Jų ir nereikia. Manau mes greitai atsikratysim Ian.
- Gerai, o tuomet kaip kiti jo pakalikai?
- Manai jie puls kai jų boso nebebus? Aš taip nemanau. Per šį laiką spėjau suprasti, kad visi esantys klube Ian'o nekenčia.
- Ar tu tuo tikra?
- Visiškai.
- O Ewan? Ir dėl jo tikra?
Pasimečiau. Apie Ewan nepagalvojau. Juk jis gali užimti Ian vietą, o tai nebus gerai.
- Gerai, aš jį pamiršau. - prisipažinau.
- Taigi, aš jums reikalingas. - išsišiepė.
- Gerai jau gerai, gali dalyvauti, o dabar nuvežk mane į tą sandėlį.
