Tai buvo Mila..
Ji neatrodė kaip visada. Šįkart ji atrodė kaip, hm.. Sunku patikėti, bet kaip tikra lėlytė. Ji buvo apsirengusi juodą suknelę, kuri vos kažką slėpė. Juodi aukštakulniai ir šiek tiek susivėlę plaukai. Ji stovėjo viena ranka pasirėmusi į šoną ir stebėjo mane. Gerai, ji atrodo kaip pasileidėlė, bet juk tokios būtent man ir patiko anksčiau, tiesa? Bet tik ne Milai tokiai būti..
- Kas tau nutiko? - paklausiau.
Ji susiraukė ir su panieka žiūrėjo į mane.
- Man viskas gerai, Zayn. Bet štai tau nevisai. - atsakė.
- Ką tu čia nusišneki? - nesupratau.
- Gerai manęs paklausyk, Zayn. - priėjo prie manęs ir ranka įsirėmė į mano krūtinę. - Aš nebe ta pati Mila, su kuria galėjai žaisti kiek panorėjęs. - ji ėjo į priekį taip stumdama mane link sienos. - Ir žinai, dabar žaisim pagal mano taisykles. - užbaigė, o aš galiausiai atsirėmiau į sieną už savęs.
- Tu bent suvoki ką sakai? - prabilau.
Ji akimirkai nutilo. Lyg būtų sutrikusi dėl mano žodžių.
- Aš viską žinau, Zayn. - pratarė ir nusisuko nuo manęs.
- Apie ką tu kalbi? - visiškai jos nesupratau.
Ir tik dabar pastebėjau, kad ji išgėrusi. Ir gerokai padauginusi..
- Apie ką? Tu dar drįsti klausti apie ką?! - jos balsas tapo garsesnis ir ji greitai vėl atsisuko į mane.
Pyktis matėsi jos akyse.
- O aš turėčiau žinoti apie ką tu kalbi? Aš nesuprantu tavęs, Mila. Ar tu iš viso bent žiūrėjai į save? Matei kaip atrodai? - neiškenčiau.
Ji per žingsnį atsitraukė nuo manęs. Tada pažvelgė į savo suknelę ir vėl grįžo prie manęs.
- O ką, tau nepatinka? Juk tai tipinis tavo kekšių stilius! - ėmė šaukti.
- Kas tau yra, po velnių?! Tu gal visai išprotėjai?! - mano balso tonas taip pat kilo.
- Ne, tai tu čia nesveikas! Kaip gali įrodinėti, kad aš tau patinku kai gulinėji su kitom?! Manei aš nesužinosiu?!
- Tai štai dėl ko viskas? Tu tiesiog pavydi, pripažink tai.
- Tavęs? Pavydėt? Nejuokink, gerai? - nusijuokė.
- Prisižaisi, lėlyte. - artėjau jos link.
- O tai dabar aš jau lėlytė? Ir po velnių, nesiartink prie manęs. - traukėsi nuo manęs toliau.
- Tu bijai to kas gali būti, tiesiog pripažink tiesą, kad negali be manęs.
- Atstok nuo manęs, Malik.
- Negaliu patikėti, kad tai tikrai tu. - ėmiau juoktis.
- Kas tau čia juokingo?
- Tu pasikeitei, Mila. Net labai. Tapai tokia gundanti.. - nutęsiau mintį ir nužvelgiau ją.
- Užsičiaupk, mulki tu. - atkirto.
- Žinai, man gana. - tariau ir sugavęs jos riešą truktelėjau ją prie savęs.
- Ką tu darai?! Paleisk mane! - ėmė isterikuoti.
- Nors kažkas senosios Milos dar liko. - sukikenau ir tvirčiau prispaudžiau jos kūną prie savojo.
Jaučiau kaip ji įsitempia. Tikriausiai galvoja kaip galėtų išsisukti.
- Sakyk, mes dar nei karto nesimylėjom, tiesa? - tiesiai šviesiai paklausiau.
Jos žvilgsnis iš karto pasiekė mano akis.
- Juk tu nesiruoši.. - nutęsė.
- Kažin kokia tu lovoje? - tariau norėdamas ją paerzinti.
- Tu nesveikas! Paleisk mane! - ėmė priešintis.
- Oi ne, lėlyte. - tariau ir greitu judesiu persimečiau ją per petį.
- Bukaproti! Nuleisk mane ant žemės! - šaukė ir muistėsi.
- Nustok šūkauti, mažute. - trinktelėjau per jos užpakaliuką.
- Malik, po velnių! - surėkė ir ėmė muštis.
Aš ignoravau tai ir tiesiog nešiau ją į gaujos namą, kuris kaip tik buvo čia pat, tik Milos atsiradimas sutrukdė man užeiti. Dabar įžengiau pro duris ir jas uždariau. Name dar nieko nebuvo. Ir manau dar porą valandų nebus. Nunešiau Milą į antrame aukšte esantį kambarį, numečiau ją ant lovos ir apsisukau eiti.
- Tu turbūt juokauji? - tarė.
- Ne. - pasakiau būdamas prie durų.
- Tu neišdrįsi, Malik. Tu negali tiesiog palikti manęs čia. - pasakė atsikeldama nuo lovos.
- Stebėk. - tariau bandydamas uždaryti duris, bet Mila neleido.
- Tu negali taip elgtis! - šaukė.
Paleidau duris ir atsistojau tiesiai priešais ją.
- Gerai, tada ko tu nori?! - prabilau.
- Aš ne daiktas, Zayn! Tu negali laikyti manęs čia!
- Tikrai? Aš galiu. Ir tu neišeisi iš čia kol mes normaliai visko neišsiaiškinsim.
- Po galais, ką tu nori išgirsti?!
- Visų pirma, nustok rėkusi!
- Gerai, kas toliau?
- Paaiškink man ką reiškia tavo žodžiai 'aš myliu tave, Zayn'? Ir taip, aš tai girdėjau.
Jos veido išraiška iš karto persimainė.
- Aš to nesakiau! - vėl šaukė.
- Tu šauki, tai tik įrodo, kad sakei. - ramiausiai ištariau.
- Ne. Aš to nesakiau. - pakartojo.
- Netikiu. - žengiau žingsnį į priekį, o ji ir vėl atsitraukė nuo manęs.
Tada uždariau duris už savęs ir pasukau užraktą. Atsisukau į Milą.
- Ką tu darysi? - ji traukėsi tolyn nuo manęs.
- Tu nesakai man tiesos, bet aš žinau kita būdą kaip ją išgauti.. - artėjau prie jos.
- Ne, Zayn, net nebandyk.
Sukikenau ir kai jau buvau arti jos, ji prasmuko pro mane ir nulėkė prie durų. Deja, aš tai supratau ir akimirksniu atsiradau prie jos.
Prirėmiau jos kūną prie sienos ir pats buvau pavojingai arti jos. Ji stipriai užsimerkė ir giliai kvėpavo. Galėčiau teigti, kad mintyse keikė save už neapdairumą.
Patraukiau jos tamsius plaukus jai nuo kaklo ir lėtai priartėjęs pabučiavau jį. Jaučiau kaip jos kūnas suvirpėjo.
- Pripažink, kad tu to nori. - tariau prikimusiu balsu.
- Niekada. - atkirto.
Sukikenau ir švelniai patraukiau jos suknelės medžiagą nuo jos peties, taip jį apnuogindamas. Priglaudžiau lūpas prie jos nuogos odos. Jaučiau kaip su kiekvienu bučiniu jos kūnas sudreba.
- Atsipalaiduok, pasiduok tam.. - sušnabždėjau.
Švelniai sukandau jos kaklo odą ir palikau šlapią dėmę kai apsukau Milos kūną į save. Jos akys lakstė po kambarį nežinodamos kur žiūrėti. Mano rankos tvirtai suėmė jos liemenį ir labiau prispaudė ją prie durų.
- Tu negalėsi amžinai tam priešintis. - pasakiau ir tik tada jos akys susifokusavo ties manosiomis.
Šyptelėjau ir greitai įsisiurbiau jai į lūpas. Pirmiausiai, ji bandė mane nustumti, o tada nebegalėdama daugiau priešintis tiesiog įvėlė savo rankas į mano plaukus. Nusišypsojau jai į lūpas kai užbaigiau bučinį.
- Vadinasi aš buvau teisus. - nusijuokiau.
Jos veide atsirado žaisminga šypsenėlė, o tada jau ji įsisiurbė man į lūpas. Ir vis dėl to man pavyko. Mano rankos nukeliavo žemyn jos liemeniu ir aš spustelėjau jos šlaunį. Tada greitu judesiu užsikėliau ją ant savęs. Nei akimirkai nenustojom bučiuotis kai apsukau mus ir nunešiau ją prie lovos. Abu kritom į ją. Ėmiau glamonėti jos kaklą kai tuo tarpu ji bandė atsegti mano marškinius. Galiausiai ji juos tiesiog nuplėšė nuo manęs ir kažkur numetė. Sukikenau ir stebėjau ją.
- Kiek daug tu išgėrei? - nusijuokiau.
- Ką? - pasimetė.
- Juk matosi, kad gėrei.
- Ai, tu apie tai. Na, nežinau, porą stiklinių, o gal ir butelį. - nusijuokė.
- Ir ką tu gėrei? - lėtai nuvilkau jos suknelę.
- Um.. Nepamenu. - sutriko.
- Gerai. - sukikenau ir ėmiau vėl bučiuoti jos kaklą.
Bučiniais leidausi žemyn jos raktikauliu link jos plokščio pilvuko. Grįžau prie jos lūpų. Mes bučiavomės taip lyg tai būtų paskutinis kartas, nors jis pirmasis.
- Lėlyte, tikiuosi tai nėra visiškai pirmas tavo kartas? - pratariau tarp bučinių.
- Ne. - išleido dejonę.
- O mažute, kas bus toliau jei net dabar jau dejuoji? - sukikenau.
- Kvailys. - nusijuokė ir kumštelėjo mane.
Aš vėl sukikenau. Bučiavau ją ir vėl, o jos rankos švelniai slydo mano krūtine žemyn link kelnių. Ji lėtai atsegė jas ir greitai jų atsikratė. Mano rankos greitai surado jos liemenėlės užsegimą ir tada jį atsegė. Mūsų drabužiai buvo išmėtyti po visa kambarį. Telikom tik su apatiniais, kurių po poros minučių taip pat nebeliko. Be perspėjimo įėjau į ją ir ji išleido garsią aimaną. Pradėjau lėtai judėti vis greitėdamas. Ji užsimerkė iš to malonumo, o aš netikėtai ją pabučiavau. Ji atsakė man tuo pačiu. Aš įėjau giliau ir pagreitinau tempą. Mūsų garsus alsavimas užpildė visą kambarį. Jos nagai jau raižė mano nugarą kai pasistengiau įeiti kiek galima dar giliau.
- Dieve, Zayn, tu mane žudai.. - dejonė išsprūdo iš jos lūpų.
Aš sukikenau ir įsisiurbiau jai į lūpas šįkart liežuviu patekdamas vidun.
Po dar 15 minučių abu pasiekėm viršūnę ir aš baigiau, tada kritau šalia Milos. Abu giliai kvėpavom.
- Turbūt tai buvo geriausias seksas, kokį tik esu turėjęs. - prabilau.
Ji sukikeno. Aš pažiūrėjau į ją.
- Nagi, eikš. - parodžiau jai, kad ateitų pas mane.
Ji taip ir padarė. Padėjo galvą man ant krūtinės ir pirštų galiukais ėmė vedžioti mano tatuiruotes. Aš švelniai glosčiau jos plaukus.
- Ar galiesi šito? - paklausiau nutraukdamas tylą.
- Ne. - atsakė. - O tau buvo gera?
- Žinoma. - ištariau šyptelėdamas. - Mila?
Ji pakėlė galvą, kad matytų mane.
- Aš myliu tave. - pasakiau.
Sutrikimas matėsi jos akyse.
- Tu niekada to nesakei. - pratarė.
- Tik todėl, kad norėjau tuo įsitikinti. O tu, Mila, ką jauti tu?
