-Emmos akimis-
Išgirdau skambant savo telefoną, todėl visų trumpam atsiprašiau ir nuėjau atsiliepti. Vos atsiliepiau išgirdau Mario balsą.
- Gali kalbėti? - paklausė jis.
- Taip. Ko nors reikia? - pasakiau.
- Nežinau net kaip pradėti, bet lenktynėse įvyko avarija. - pasakė.
- Ką?! Ar Milai viskas gerai? - išsigandau.
- Taip, bet..
- Kas bet? - nutraukiau jį.
- Zayn..
- Zayn? Tik nesakyk, kad..
- Taip, Emma. Zayn pateko į tą avariją. Jis labai sunkiai sužalotas ir neteko daug kraujo, bent jau tiek žinom.
- Tai negali būti tiesa.. Kaip jis ten atsirado? Kodėl jis dalyvavo?
- Aš nieko nežinau, o Mila be sąmonės.
- Juk sakei, kad jai viskas gerai! - net nepajutau kaip šoktelėjo mano balso tonas.
- Ji atrodo sveika, bet ji tiesiog be sąmonės.
- Kur jūs esat? Aš atvažiuosiu.
- Mano bute.
- O Zayn?
- Jis ligoninėj, manau.
- Kaip tai manau?
- Aš nežinau kur tiksliai jis yra.
- Tu juk nerimtai, taip?
- Emma, jie privalėjo iš ten dingti, nes policija būtų juos greit supakavus.
- Tai po velnių, kur buvai tu?!
- Aš turėjau kitų problemų.
- Žinai, man nusispjaut kaip tu tai padarysi, bet tu išsiaiškinsi kur yra Zayn!
- Gerai gerai, aš sužinosiu!
- Puiku, o dabar lauk manęs, tuoj būsiu. - tariau ir numečiau ragelį.
Giliai įkvėpiau ir iškvėpiau. Grįžau pas kitus.
- Kas skambino, mieloji? - paklausė Niall.
- Mario. Ir aš turiu blogų žinių. - tariau.
- Kas nutiko? - išsigando El.
- Zayn pateko į avariją.
- Ką?! - Harry pašoko nuo kėdės.
- Kaip tai įvyko? - Liam stengėsi išlikti ramus.
- Aš nežinau. Aš net nežinau ar jis ligoninėje.
- Kaip tai? - sukluso ir Louis.
- Žinau tik tiek, kad jis buvo motociklų lenktynėse, kaip ir Mila.
- O kur Mila? - pasiteiravo Dani.
- Ji pas Mario ir ji sveika.
- Reikia sužinoti kur Zayn. - pasakė Niall.
- Žinau ir paprašiau Mario, kad tai sužinotų, bet dabar mums reikia važiuoti pas jį, nes kiek supratau tai Mila turėtų žinoti kas įvyko.
- Žinoma. - visi pritarė.
Taigi ėmėm ruoštis grįžti į miestą.
-Milos akimis-
Prasimerkiau ir supratau, kad esu nebe trasoje. Apsidairiau. Tai Mario butas. Kaip aš čia patekau? Prieš akis pralėkė siaubingi vaizdai ir tada viską supratau.. Kur Zayn?!
Staiga pakilau iš lovos ir truputį apsvaigo galva, bet man tai nerūpėjo. Man rūpėjo tik pamatyti Zayn ir žinoti, kad jam viskas gerai. Išlėkiau pro duris.
- Mila, tu turėtum ilsėtis. - Mario atrodė nustebęs mane matydamas.
- Kur Zayn? - tai buvo viskas apie ką galėjau galvoti.
- Ligoninėje.
- Nuvežk mane pas jį.
- Ne.
- Kaip suprasti ne?
- Aš negaliu.
- Tada nuvažiuosiu pati. - ėjau durų link.
- Tu negali važiuoti. - užstojo man kelią.
- Mario, pasitrauk.
- Nei tu, nei aš nežinom kokioje ligoninėje jis yra.
- Man nerūpi. Jei reikės apvažiuosiu visas ligonines, bet kol nepamatysiu Zayn, nenurimsiu.
- Tau reikia pailsėti. Aš surasiu Zayn.
- Ne! Man nereikia jokio poilsio! Ir po velnių, pasitrauk man iš kelio, Mario!
- Aš neleisiu tau išeiti.
- Pabandyk mane sulaikyti.
Jis bandė mane sugauti už rankos, bet aš greitai išsisukau ir užlaužusi jo ranką jam už nugaros, prirėmiau jį prie sienos.
- Atleisk, Mario, bet tu žinai, kad manęs nesustabdysi. - laisva ranka atsidariau duris.
- Mila, tai kvailystė. Jei tave kas pastebės tokią, tau galas. - pasakė Mario.
- Man nerūpi! - dar kartą pasakiau tą frazę ir paleidusi Mario išbėgau pro duris.
Bėgau kiek tik turėjau jėgų. Nebuvau tokia kvaila ir žinojau, kad Mario mane vysis, todėl nubėgusi kiek tik galėjau toliau, pasislėpiau už pastato. Apžiūrinėjau aplinką ir pastebėjau Mario siluetą tolumoje. Atrodo šįkart man pasisekė. Mačiau kaip Mario nieko nepešęs grįžo namo, o aš greitai nubėgau prie savo motociklo ir užvedusi jį, nuvažiavau.
Bevažiuodama prisiminiau, kad į ligoninę skambinau tai aš. Ir aš žinau, kuri tai ligoninė! Greitai pasukau jos link ir stengiausi nurimti, nes kitaip ir pati atsidursiu ligoninėj.
Po keletos minučių jau pastačiau savo motociklą stovėjimo aikštelėje. Nuskubėjau į pastato vidų. Dauguma ten buvusių žmonių keistai žiūrėjo į mane. Žinoma, juk aš atrodau kaip "kruvinoji Merė".
- Atsiprašau, gal žinote kurioje palatoje yra Zayn Malik? - paklausiau seselės.
Ji pakėlė akis į mane ir tada ji atrodė tarsi šokiruota.
- Gal jums reikia pagalbos? - pasiūlė.
- Ne, man tereikia, kad pasakytumėt kur Zayn.
Slaugė linktelėjo ir kažką pažiūrėjo kompiuteryje.
- 112 palata. - tarė.
- Ačiū. - padėkojau ir nulėkiau ieškoti tos palatos.
Po minutėlės radau duris ant kurių buvo užrašyta '112'. Vėl giliai įkvėpiau ir iškvėpiau. Nuspaudžiau rankeną ir pastūmiau duris į priekį, pati įžengdama vidun į palatą..
