-Zayn akimis-
Aš toks idiotas! Kaip galėjau tikėtis jog Ian viską paliks taip kaip yra? Po velnių! Juk galėjau tai bent jau numanyti. Juk jam reikėjo tos siuntos ir jam reikėjo konflikto. Jis specialiai pavogė tą siuntą ir išsiuntė ją į Italiją. Pripažinsiu, jis labai puikiai sužaidė, nes net patikėjau, kad jis tikrai nieko nežino, o ir dar Mila..
Vos grįžau iš Italijos pastebėjau, kad ji atrodė pasikeitusi. Tikriausiai čia to Mario darbas. Bet po velnių, kodėl ji šalta būtent su manimi? Juk aš nieko blogo jai nepadariau, ar padariau? Bet ji juk nežino ką aš veikiau Italijoj, tiesa? Turiu omeny ji nežino, kad buvau su kitomis. Nors kodėl turėčiau dėl to jai teisintis net jei ji ir žinotų tai? Juk tarp mūsų nieko nebuvo tik keli bučiniai..
Bučiniai, kurie man priminė Melanie..
Bučiniai, kurie vertė keistai jaustis net mane.
Bučiniai, kurių norėjosi dar ir dar.
Ir bučiniai dėl, kurių padarytum bet ką..
Rimtai? Nejau aš tikrai galvoju apie tai kaip gera man buvo jausti Milos bučinius? Juk aš neturėčiau apie tai galvoti. Po galais, ta lėlytė tikrai sujaukė mano mintis. Nėra tokios dienos, kad apie ją nepagalvočiau arba jos nepamatyčiau. Nors tiesą sakant nuo tada kai grįžau mes net nekalbėjom, nes ji manęs vengė.
Moterys, jas taip sunku suprasti.
- Zayn? - kambaryje nuskambėjo man nepažįstamos merginos balsas.
Pasukau galvą į šoną. Ji stovėjo tarpduryje, kūną apsijuosusi tik rankšluosčiu. Jos plaukai buvo šlapi ir dailiai krito ant jos taip pat drėgnos odos. Mano antakiai pakilo iš nuostabos.
- Taip? - klausiamai pažiūrėjau į merginą.
- Ar tu turi plaukų džiovintuvą? - paklausė ji.
- Kažkur spintelėj yra, man atrodo. - susimasčiau vis dar stebėdamas merginos figūrą.
- Ačiū. - ji jau sukosi eiti, bet sulaikiau ją.
- Um.. Koks tavo vardas? - greit paklausiau.
- Mia. - atsakė ši.
- Gerai.. O kaip tu čia atsiradai? - visiškai pasimečiau.
- Na, vakar tu užkalbinai mane klube ir tada atsivedei čia, ir na.. - ji užsikirto.
- Mes mylėjomės? - buvau nustebęs.
Ji linktelėjo.
- Velnias.. - sumurmėjau ir pasikasiau pakaušį. - Jau gali eiti. - tariau.
Mia grįžo atgal į vonią.
Po galais, nejau aš niekada negaliu apsieiti be nuotykių? Tai pradeda užknisti. Manau man būtų pats laikas susirasti merginą ir suaugti kol dar neužstačiau kokiai lėlytei vaiko.
Nusipurčiau nuo tos minties ir ėmei rengtis savo drabužius. Apsirengęs pažiūrėjau į veidrodį. Mano plaukai pasišiaušę ir kaip sakant "miego šukuosenos." Veidrodyje pastebėjau Mia stovinčią už manęs. Apsisukau.
- Tu nieko neatsimeni, ar ne? - paklausė ji pradėdama rengtis.
Aš užsimerkiau, nenorėjau, kad ji jaustūsi nejaukiai.
- Taip, turbūt. - tariau neužtikrintai.
- Visi jūs vyrai vienodi. Jum tereikia vienos nakties nuotykio, o po to jau viską pamirštat. - pasakė ji.
- Netiesa. Kai kurie kitokie. - paprieštaravau.
- Tu gal juokauji? - ji nusijuokė.
Girdėjau žingsnius ir tada pajutau šiltas rankas ant savo krūtinės. Pirštų galiukais švelniai perbraukė per mano krūtinę. Atsimerkiau ir stebėjau merginą. Jos rankos lėtai apsivijo mano kaklą ir ji žiūrėjo man į akis.
- Pasakyk, nejau manai esantis tas kitoks vaikinas? - paklausė.
- Aš nesakiau, kad tai būtent aš. - uždėjau savo rankas ant jos liemens.
Ji pažiūrėjo į mano rankas, tada vėl į akis.
- Tu žaidi.. - sušnibždėjo ir atsitraukė nuo manęs.
Pagavau jos ranką ir truktelėjau ją į save. Tvirtai laikiau jos kūną savo glėbyje.
- O kas sakė, kad tai žaidimas? - pratariau.
- O ne? - klausiamai tarė.
- Gali būti ir kitaip..
- Kaip?
- Šitaip. - prispaudžiau savo lūpas prie jos lūpų.
Mia iš karto pasidavė, nes akivaizdžiai matėsi, kad jai tai patiko. Prisitraukiau ją dar arčiau, o jos rankos vėl apsivijo mano kaklą. Užbaigiau bučinį. Ji giliai kvėpavo ir jos akys lakstė tai nuo mano akių iki lūpų, tai atgal. Sukikenau ir paleidau ją.
- Man laikas eiti. - pasakiau.
Ji linktelėjo ir stebėjo mane kai rengiausi odinę striukę.
- Galbūt dar pasimatysim. - mirktelėjau jai ir išėjau pro duris.
Pajutęs gryną orą iš karto atsipalaidavau, bet tuo pačiu ir susinervinau. Kaip galėjau permiegoti su ta mergina? Užsidėjau akinius nuo saulės ir išsitraukiau cigarečių pakelį. Išsiėmiau vieną ir prisidegiau. Užsirūkiau ir eidamas gatve, stebėjau aplinkinius. Kažkodėl šiuo metu čia buvo taip nyku ir tuščia. Žvilgtelėjau į mobilųjį. Laikrodis jame rodė 9:30.
- O velnias! - susikeikiau ir paspartinau žingsnius.
Juk aš vėluoju į repeticiją. Paul ir vaikinai mane nudės..
