Žiūrėjau į jas abi kaip į kokias beprotes kai staiga iš kažkur prie Mios atsirado dvi merginos. Aš pašokau vietoje.
- Po galais, kas čia per velnias?! - buvau šoko būsenoje.
- Tu jas matai? - stebėjosi Mel ir Mia.
- Po velnių, kodėl? - žiūrėjau į tas merginas ir jos abi man atrodė matytos.
Staiga viską prisiminiau..
-Prisiminimai-
- Po galais, Ian, galėtum važiuoti ir lėčiau. - pasakiau kai jis padidino greitį.
- Nagi, Zayn, nebūk viščiukas. - nusijuokė.
- Juk žinai, kad toks nesu. - atkirtau, nes pykau.
- Gerai gerai, atsiimu žodžius. - juokėsi.
Ir tuo metu jis tik akimirkai nusisuko nuo kelio, bet to užteko, kad šviesiaplaukė mergina perskristų automobilio kapotu.. Svarbiausia tai, kad Ian nesustabdė automobilio, nes bijojo sėsti į kalėjimą. Aš save visą gyvenimą graužiau dėl šito incidento, bet buvo ir kitas..
- Zayn, eime kai ką parodysiu. - juokėsi Ian.
Taip, po to įvykio sunkiai, bet vis dar bendravau su Ian, nes jis ne kartą grasino, kad pasakys jog aš vairavau automobilį.
- Man neįdomu. - atkirtau.
- Tokio atsakymo nepriimu, Malik. - žiūrėjo į mane.
Aš buvau susierzinęs, nes vietoj to, kad būčiau čia su Ian turėjau būti visai kitur. Vis dėl to pakilau iš vietos ir nusekiau paskui jį į kažkokį kambarį. Vos įžengus vidun nieko nesupratau kol nepamačiau ant lovos gulinčios rudaplaukės merginos, kuri buvo be sąmonės ir pusnuogė.
- Ką tai reiškia, Ian? - atsisukau į jį.
- Na, aš ja jau pasinaudojau, dabar tavo eilė. - pasakė.
- Tu gal išprotėjai?! Tu ja pasinaudojai?! Juk ji mergina, o ne daiktas! - šaukiau.
- Po velniais, Zayn, man nerūpi kas ji tokia! Ir tu darai su ja ką tik nori arba aš ją nužudau! - išrėžė.
- Tu beprotis! - užrėkiau.
- Galvok ką nori, Malik. - tarė išeidamas, bet negana to dar ir užrakino mane kambaryje su ta mergina.
- Atrakink duris, Ian! Aš nejuokauju! - trenkiau į duris.
- Gerai pasismagink su ja, Malik. - nusijuokė ir girdėjau kaip visai išėjo iš buto.
- Jis turbūt juokauja. - sumurmėjau.
Tada atsisukau į merginos pusę. Ji tebuvo tik su apatiniu trikotažu. Priėjau prie jos ir įdėmiau pažvelgiau į ją. Ji buvo tikrai graži, bet mintyse trenkiau sau už tai, kad ją nužiūrinėjau. Tada nusirengiau savo marškinius ir apvilkau juos jai. Ėmiau užseginėti sagas, bet tada ji pabudo ir greitai nuo manęs atsitraukė.
- Nebijok manęs, aš nieko tau nedarysiu. - tariau.
Ji nekalbėjo, o tik drebėjo. Nenorėjau jai įvaryti dar daugiau baimės, todėl grįžau prie durų ir atsisėdau prie jų ant grindų. Mergina vis dar žiūrėjo į mane su baime, nors neketinau jai daryti nieko blogo.
- Kaip.. aš čia atsiradau? - ji prabilo po keletos minučių tylos.
- Nežinau. Mano draugas tave čia atsigabeno. - pasakiau.
- Draugas?
- Nekoks draugas. - pripažinau. - Atleisk, kad tau teko patirti tą siaubą su juo.
Tada jos žvilgsnis į mane pasikeitė.
- Tu neturėtum atsiprašinėti už jį.
- Tiesa, bet jaučiuosi kaltas, kad to nežinojau ir nesustabdžiau. Atsiprašau. - rankomis užsidengiau veidą.
Po minutėlės pajutau švelnią ranką ant savo peties. Pakėliau akis ir priešais save išvydau tą merginą.
- Tu jau nebijai manęs? - paklausiau.
- Ne. - atsakė. - Ar tai tavo marškiniai? - paklausė žvilgtelėjusi į mėlynus marškinius ant savo kūno.
Linktelėjau.
- Ačiū. - tarė.
Aš tik šyptelėjau pusę lūpų ir toliau žiūrėjau į savo rankas. Vistiek jaučiausi kaltas dėl Ian veiksmų. Niekada to iš jo nesitikėjau.
Staiga pajutau saldžias lūpas ant savo lūpų. Iš pradžių nesupratau kas vyksta, bet tada rankomis suėmiau merginos veidą ir atsakiau į jos bučinį. Tik nesupratau kodėl tai vyksta.
Ji atsitraukė ir pažvelgė man į akis.
- Padėk man. - tarė.
- Kaip?
- Nenoriu prisiminti to šleikštulio..
- Tai tu nori, kad aš.. - ir mano žodžius nutraukė dar vienas jos bučinys.
Tuo metu ji ėmė mane vestis link lovos. Aš atsitraukiau.
- Ne. Aš taip negaliu. Nenoriu tavimi pasinaudoti. - pasakiau.
- Tu ir nepasinaudosi. Aš noriu, kad tai būtum tu. - žiūrėjo man į akis.
- Koks tavo vardas? - paklausiau.
- Sarah, o tavo?
- Zayn. - šyptelėjau ir prisitraukiau ją prie savęs už savo marškinių ant jos kūno.
Ji prikando lūpą.
- Nedaryk taip, tai labai trikdo. - pasakiau, tuomet aš ją pabučiavau..
Tą naktį Sarah buvo pirmoji, kuriai suteikiau malonumą. Po jos aš tapau kitoks. Ne, aš jos neįsimylėjau, ji buvo tiesiog draugė. Mes buvome draugai su privalumais, bet vieną dieną viskas pasikeitė. Sarah dingo. Ji žuvo avarijoje. Nuo tada man niekas neberūpėjo ir tapau tokiu koks esu dabar..
-Dabartis-
- Sveikas, Zayn. - nusišypsojo Sarah.
- Tu gali kalbėti? - stebėjausi.
- O kodėl turėtų negalėti? - prabilo šviesiaplaukė mergina.
- Gerai, pasakykit man, kodėl aš jus matau? - paklausiau.
- Tu buvai susijęs su mūsų gyvenimais, Zayn. - pasakė Sarah.
- Ką? - tai buvo Melanie.
- Apie ką jūs kalbat? - o tai buvo Mia.
- Melanie, Zayn buvo mano pirmasis. - kalbėjo Sarah.
- Ir jis sėdėjo mane partrenkusiame automobilyje. - tarė kita mergina, kuri jau prisiminiau iš Mel ir Mios, kad yra Zoe.
Mia pažvelgė į mane.
- Jis taip pat miegojo ir su manimi. - tarė.
Sustingau. Šiuo metu tai buvo per daug informacijos. Iš lėto atsisukau į Melanie. Bijojau jos reakcijos į visa tai, bet ji tik žiūrėjo į vieną tašką.
- Susijęs su visomis mano seserimis. Su visomis Holt seserimis. - pratarė ji.
- Atsiprašau. Aš to nežinojau. - pasakiau.
Melanie pakilo iš vietos, aš taip pat. Negalėjau leisti jai išeiti. Mel dar atsisuko į mane.
- Taip, Zayn, tai aš padegiau tavo klubą ir aš nužudžiau Larą. - išrėžė.
