-Harry akimis-
Nesuprantu kas nutiko Emmai. Ji verkė. Pirma kartą mačiau ją tokią. Nežinojau net kaip jai padėti, todėl tiesiog laikiau ją savo glėbyje.
Po poros minučių ji pakėlė savo paraudusias mėlynas akis į mane. Žiūrėjau į jas ir galvojau ką turėčiau pasakyti, bet visi žodžiai dingo kai pajaučiau stiprų norą ją pabučiuoti. Pasidaviau tam jausmui, lėtai priartėjau prie jos lūpų ir mus sujungė bučinys. Šis bučinys buvo kitoks, jaučiau Emmos emocijas ir ji norėjo šio bučinio taip pat kaip ir aš.
Ji apsivijo mano kaklą rankomis ir prispaudė mane prie sienos, aš laikiau savo rankas jai ant liemens ir viduje kovojau su jausmu, kad ji mano brolio mergina. Deja, aš taip ją myliu, taip jos noriu..
Ji nutraukė mano mintis paimdama už rankos ir nusitempdama į savo kambarį, tai yra į jos ir Niall. Ji buvo su šypsena veide, kažin kas jai nutiko, kad prieš tai verkė, o dabar jau šypsosi?
- Emma, kas tau nutiko?
- Prašau nekalbėk ir bučiuok mane.. - nutęsė apkabinusi per kaklą ir įsisiurbdama į mano lūpas.
Aš pasidaviau tam, žinau tai įskaudins Niall, bet.. Ji atsigulė ant lovos taip užsitempdama ir mane ant savęs. Bučiavau jos lūpas, kaklą ir galiu pasakyti, kad pirma kartą taip keistai jaučiuosi glamonėdamas merginą.
Ji nuvilko mano marškinius, o aš jos. Pamačiau jos lygų ir gražų pilvuką tai privertė mane nusišypsoti.
Bučiavau jos raktikaulį, Niall yra minėjęs kaip ją jaudina kai sukandama jos oda, tad truputį sukąsdavau ir kiekvieną kartą iš Emmos lūpų pasigirsdavo malonumo aimana.
Pradėjau ranka kilti prie jos krūtinės, suspaudžiau ją, Emmos nugara išsirietė iš malonumo, tai privertė mane nusijuokti.
- Nejuokinga. - pažiūrėjo į mane ir pajutau jos ranką apatiniuose suimant mano draugužį, sutrikau ir dabar jau juokėsi ji.
- Atsiskaitę. - sumurmėjau į jos lūpas ir atsegiau jos liemenėlę.
Po 10 minučių malonių glamonių buvome nuogi. Mano galvoje sukosi tik tai, kad ši nuostabi blondinukė dabar yra tik mano.
Bučiavau jos kūną.
- Harry, padaryk tai. - ji buvo uždususi.
Aš pažiurėjau į jos nuostabias žydras akis, ji šypsojosi.
- Tu tuo tikra?
- Taip. - ji atrodė tokia laiminga.
Vėl bučiavau jos lūpas. Truputį pakilau pirmyn ir įėjau į ją, jos nagai susmigo man į nugara ir aš suurzgiau, ji nusišypsojo. Pradėjau judėti tolygiai ir mūsų balsai susivienodino kaip ir kvėpavimas. Pradėjau greitėti, o Emma garsiau aimanuoti.
- Myliu tave, Emma. - ištariau šiuos žodžius, pabučiavau jos saldžias lūpas ir pažiūrėjau į ją.
Ji tylėjo, o iš jos akių bėgo ašaros. Aš sustojau, ką padariau ne taip?
- Emma, kažkas ne taip? - buvau susirūpinęs ir išsigandęs.
- Viskas nuostabu, bet aš taip negaliu.. Negaliu pasinaudoti tavo jausmais, Harry.
- Ką? - tik tada supratau, kas jai nutiko, ji sužinojo apie Niall ir Niną.
- Atsiprašau. - ji kūkčiojo.
Aš nesijaučiau išnaudotas, jaučiausi tikru kvailiu manydamas, kad ji galėtų palikti Niall dėl manęs, juk jie ideali pora.
- Viskas gerai. - nulipau nuo jos.
- Harry. - ji vos ištarė mano vardą per kūkčiojimą, pirmą kartą mačiau ją tokią silpną.
- Mažute, ateik. - prisitraukiau ją ir apkabinau.
- Harry, jis išdavė mane.
- Jis to nenorėjo, Emma.
- O aš norėjau mylėtis su tavimi, bet tu pasakei, kad myli mane ir tada aš prisiminiau kokią stiprią meilę jaučiu savo blondinukui.
- Emma. - nusišypsojau. - Žinok, kad visada tave mylėsiu ir padėsiu tau.
- Ačiū.
- Dabar apsirenk, susitvarkyk, o aš paskambinsiu Niall, kad jis grįžtų ir judu viską išsiaiškinsite.
- Ne, nenoriu dabar jo matyti. - ji apsivilko mano marškinius.
- Emma, prašau, jei ne dėl manęs tai bent dėl savęs, mažyte. - nusišypsojau.
- Bet tu būsi su manimi kai viską jam pasakysiu?
- Žinoma, juk nusikaltau ir aš. - nusišypsojau.
Dabar nežinau kas bus kai viską sužinos Niall. Žinau, jis supras Emmą, bet ar supras mane?
Po pusvalandžio pasigirdo žingsniai prie durų. Supratau, kad tai Niall. Tikėjausi blogiausio.
- Sveikas. - jis pasisveikino pamatęs mane.
Šyptelėjau linktelėdamas.
- Kur Emma? - paklausė.
- Ji judviejų kambaryje. - atsakiau.
- Oh, gerai. - ruošėsi eiti ten, bet sulaikiau jį.
- Geriau palauk čia, aš pakviesiu ją. - tariau.
Niall linktelėjo ir prisėdo ant sofos, o aš nuėjau pas Emmą.
- Jis jau čia? - ji paklausė vos tik pastebėjo mane tarpduryje.
Linktelėjau. Mačiau, kad ji jaudinasi, nepaisant to ji atrodė stipri ir pasiryžusi bet kam.
- Eime? - paklausiau.
- Taip. - ji pakilo nuo lovos ir priėjo prie manęs. - Pažadėk man, kad nesvarbu ką sakys Niall, tu pasiliksi.
- Pažadu. - pažvelgiau į jos akis, o tada abu grįžome į svetainę pas Niall.
Niall žvilgsnis iš karto užkliuvo už Emmos aprangos. Mačiau tai. Juk ji vis dar vilkėjo mano marškinius, o aš tebuvau su maike, na, aišku ir su kelnėmis.
- Kodėl tu su Harry marškiniais? - paklausė Niall.
Galėjau nuspėti, kad jis paklaus būtent to.
- Aš turiu tau kai ką prisipažinti, Niall. Tik nepulk iš karto manęs teisti, ar juolab Harry, gerai? - pasakė Emma.
- Harry? Kas čia dedasi? - Niall sutriko.
- Mes ką tik permiegojom. - pasakiau tai, nes nenorėjau užkrauti visos naštos ant Emmos pečių.
Niall tylėjo. Jis tiesiog tylėjo.
- Nieko nepasakysi? - paklausė Emma.
- Mano geriausias draugas ir mano mergina.. Ką turėčiau pasakyti? - tarė žiūrėdamas į vieną tašką.
- Žinai, tu miegojai su Nina, todėl nemanau, kad padariau didelį nusižengimą. - šaltai tarė Emma.
Stebėjausi tokiu jos elgesiu. Prieš keletą minučių ji verkė, o dabar tapo šalta kaip ledas.
- Tu teisi, aš miegojau su Nina, bet tu permiegojai su Harry. Galėjai rinktis bet ką kitą, bet pasirinkai jį, kodėl, Emma? Kodėl būtent Harry? - Niall pagaliau pažvelgė į Emmą.
- Aš jaučiu jam daugiau nei tik draugiškus jausmus, Niall. Todėl tai buvo jis. - atsakė.
Dabar aš rimtai pažvelgiau į Emmą. Ji ką tik pasakė, kad aš jai daugiau nei tik draugas? Ne, dabar aš tikrai nieko nebesuprantu.
- Gerai, tada lik su juo. Būk laiminga su Harry, nes žinau, kad jis tave myli ir padarytų bet ką, kad būtum laiminga, o aš tave tik skaudinu. - pasakė Niall.
Viskas man to gana. Mačiau, kad jie abu palūžę. Jei ne dabar, tai niekada.
- Po velnių, tu kvailys, Niall, jei nematai, kad Emma myli tik tave. Tie jausmai man, nieko nereiškia. Jos širdyje visada buvai ir liksi tik tu, ir Emma, Niall taip pat myli tave. Jūs privalot susitaikyti. Gyvenimas mums siunčia išbandymus, kad žinotume ką daryti toliau. Judu esat nuostabi pora, o aš.. Aš tik draugas. - pasakiau tai ką galvojau.
Jie abu žiūrėjo į mane kaip į beprotį. Jaučiausi nepatogiai, bet tada jų abiejų veiduose pamačiau šypsenas. Nusišypsojau ir aš. Nustebau kai jie abu priėjo prie manęs ir apkabino mane.
- Ačiū tau, Harry. - pasakė abu.
Apkabinau juos ir šypsojausi. Jaučiausi laimingas, nes žinojau, kad dabar viskas bus gerai.
- Um.. Niall, bet kodėl tu permiegojai su Nina? - netikėtai, bet ramiai paklausė Emma.
- Iš nevilties. Maniau, kad viskas baigta kai susipykome. - atsakė.
- Ak, mano Nialler, aš taip tave myliu! - Emma puolė jam į glėbį ir pabučiavo jį.
Džiaugiausi dėl jų, bet tuo pačiu ir galvojau, ką dabar darysiu aš?
