-Mios akimis-
- Tėti, mama, aš grįžau. - tariau įžengdama vidun į namus.
- Dukrele, kaip sekėsi darbe? - paklausė mama vos įėjau į svetainę.
- Gerai, mama, susipažinau su viena draugiška mergina. - atsakiau.
- Kuo ji vardu? - paklausė tėtis.
- Melanie. - pasakiau ir tėčio veidas persikreipė. - Kas nors ne taip? - susirūpinau.
- Viskas gerai. - tarė ir paliko mudvi su mama vienas.
Mačiau jo akyse liūdesį ir žinau dėl ko visa tai. Juk dingusi mano sesuo vardu Melanie. Taip norėčiau ją surasti. Dabar jai turėtų būti apie dvidešimt. Kažin kaip jai sekasi?
- Mia, gal geriau neminėk Melanie's vardo prie tėčio. - tarė mama.
- Gerai, mama. - atsakiau ir nulėkiau į savo kambarį.
Atrodau pavyzdinga dukra, taip? Gaila, bet tokia tik atrodau. Iš tikro esu pašėlusi mergina. Mėgstu klubus ir vakarėlius. Savaitgaliais dažniausiai būnu su draugėm kokiam nors klube, bet vienas vakaras klube man niekaip neiškrinta iš galvos, o gal reikėtų sakyti vaikinas? Taip, tai Zayn Malik. Žinau žinau, tada abu buvome girti ir tikrai nesuvokėme ką darome, bet jis įstrigo mano atmintyje. Po to vakaro daugiau nesusitikome. Matyt buvo nelemta, bet vis dėl to, norėčiau jį išvysti dar kartą.
-Harry akimis-
Iš Emmos sužinojau, kad Melanie grįžo į Londoną. Tiesą sakant nuvežiau Emmą į kavinę susitikti su ja. Kodėl ne Niall tai padarė? Na, jam atsirado kažkokių skubotų reikalų, o kodėl gi aš nepasilikau kartu su Emma ir Melanie? Aš turėjau kitų planų. Vykau į klubą, manau jau laikas pradėti keisti taktiką ir vykdyti Ian'o pašalinimo planą.
Atvykęs į klubą kaip visada radau šokėjas besiruošiančias pasirodymui. Mirktelėjau keliom šokėjom ir toliau ieškojau Ian. Metas viską pradėti, tik nesu įsitikinęs ar Ian ant to užkibs.
- Styles, kur tu buvai visa šita sumautą laiką?! Ir po velnių, kur yra Owis?! (Emma Owis)
- Ian, malonu, kad paklausei. - tyliai nusivaipiau kol jis atėjo iki manęs.
- Ką nors sakei? - piktai pažiūrėjo į mane.
- Ne. Aš tiesiog buvau užsiėmęs, o Emma taip pat. - atsakiau.
- Tai judu gal jau kartu kažką darėt? - pasišaipė.
Jaučiau kaip verda mano kraujas. Nors iš dalies jis buvo teisus, juk aš ir buvau su Emma. Vis dėl to neatsakiau į šį jo klausimą.
- Ir kuo gi buvai užsiėmęs, Styles?
- Kuo gali užsiimti vyras? - bandžiau išsisukti nuo atsakymo.
- Oho, šaunuolis, Styles. - nusijuokė.
Jau galima nuspėti apie ką jis pagalvojo.
- Siūlau nueiti į barą. - tariau.
- Kokia proga?
- Už viska kas įvyko ir kas dar laukia. - kalbėjau kuo įtikinamiau.
Viskas ką turėjau padaryti tai išvilioti Ian į lauką. Tada viskuo pasirūpins kiti mano draugai.
- Juk neatsisakysi kai statau aš. - tariau.
- Gerai, eime. - nusijuokė.
Puiku, planas veikia.
Kai išėjome iš klubo mus užpuolė mano draugai. Žinojau, kad Ian bus beginklis tad nebuvo sunku jį suvystyti. Padėkojau bičiuliams kai Ian jau gulėjo be sąmonės mano automobilyje ir išvažiavau į sandėlį. Tikiuosi viskas bus taip kaip suplanavau..
-Emmos akimis-
Po pokalbio su Melanie paskambinau Harry, bet jo telefonas buvo išjungtas. Sunerimau, gal jam kažkas atsitiko? Juk jo mobilusis visada įjungtas. Paskambinau Niall.
- Klausau, princese. - atsiliepė.
- Nežinai kur Harry? - iš karto ėjau prie reikalo.
- Ne, o kas nors atsitiko?
- Jo telefonas išjungtas. Pamaniau gal tu žinosi kur jis galėtų būti. - paaiškinau.
- Nesijaudink taip, princese, juk tai Harry, jis atsiras. - pasakė.
- Na, gal tu ir teisus.
- O kam tau jo prisireikė?
- Maniau parveš mane namo kaip žadėjo.
- Oh, tuomet aš tave pasiimsiu, nes jau baigiau visus darbus.
- Gerai, kačiuk, busiu pas Zayn ligoninėj.
- Gerai.
Padėjau ragelį ir nuėjau ligoninės link. Paklaustumėt kur Melanie? Na, ji išėjo namo. Siūliau jai palaukti Harry, kuris turėjo parvežti ir mane, bet ji pasakė jog nori pasivaikščioti. Tuomet atsisveikinom ir susitarėm susitikti rytoj.
Priėjusi ligoninę įžengiau vidun ir nuėjau tiesiai prie Zayn palatos. Užėjau į vidų. Zayn galva automatiškai nukrypo į duris pro kurias aš įėjau.
- Emma?
- Vis dėl to Mila sakė tiesą. - nusišypsojau.
- Jei tu apie tai, kad pabudau, tai žinok jog turiu dėkoti Milai. Atrodo mane pažadino mano jausmai jai.
- Praėjo pusė metų kai buvai komoje, bet jos vistiek nepamiršai, tiesa?
- Taip. Gali nuskambėti kvailai, tačiau Mila dažnai man primena Melanie.
Pasimečiau tad dirbtinai šyptelėjau.
- Vis dar jos nepamiršai?
- Ne. Melanie amžinai liks mano širdyje.
- O kaip tada Mila?
- Dėl to ir sakau, kad ji man primena Mel. Negalėčiau pasakyti, kad tai labai jau gerai.
- Kodėl?
- Bijau, kad Mila imsiu vadinti Mel, o tada žinau, kad įskaudinsiu ją. - pasuko galvą į langą.
- Žinai, Zayn, manau tu turėtum kai ką žinoti.. - tariau.
- Ką? - jis atsisuko į mane.
Jau žiojausi pasakyti visą tiesą, bet pro palatos duris įlėkė mano blodinukas. Galbūt tai buvo ženklas, kad dar turėčiau palaukti?
- Zayn, brolau! Malonu matyti tave pabudusį! - Niall apsikabino jį.
Žinau, kad jie kaip broliai, todėl žinau ir tai, kad Niall labai trūko Zayn.
- Nialler, kaip aš tavęs pasiilgau, bro. - šyptelėjo Zayn.
Mano veide taip pat pasirodė šypsena. Taip gera kai visi aplinkui atrodo tokie laimingi.
- Na, aš jau turėčiau pasiimti savo princesę. - Niall priėjo prie manęs ir pabučiavo į skruostą apkabindamas mane per liemenį.
- Žinoma, eikit, juk jau gana vėlu. - pasakė Zayn.
Pažvelgiau pro langą. Zayn buvo teisus, nes lauke jau buvo tamsu.
- O kada tave išrašys? - dar paklausė Ni.
- Nežinau, dar nesakė. - atsakė Zy.
- Tuomet pasimatysim rytoj, bro. - tarė ir mes pajudėjom prie durų.
- Iki, Emma. - dar šūktelėjo Zayn.
- Iki. - tariau kai išėjom.
