-Zayn akimis-
- Gerbiami keleiviai liko penkios minutės iki lėktuvo pakilimo. - pasigirdo balsas iš garsiakalbio.
Aš vis dar nežinojau ką daryti, atrodo šįkart mano sėkmė mane apleido. Turėsiu paleisti jas abi, nes negaliu patekti į lėktuvą be bilieto, negaliu šaukti Perrie's vardo, nes Melanie ims manęs nekęsti. Taip pat negaliu šaukti ir Melanie's vardo, nes Perrie ją pamačiusi gali padaryti kvailystę. Kodėl viskas turėjo susiklostyti taip sumautai?
Dar akimirką stebėjau kaip abi dalys mano gyvenimo dingsta tolumoje, tuomet grįžau į taksi. Po kelių minučių buvau namuose, jie kaip visada buvo tušti. Lova buvo vis dar sujaukta po nakties su Pezz, atsisėdau ant jos ir pastebėjau nuotraukų rėmelį ant staliuko šalia lovos. Melanie. Nuotraukoje ji dėvėjo rudą nertą megztinį, viena ranka pasirėmusi galvą gulėjo ant pievelės. Kodėl mano gyvenime ir vėl turėjo pasirodyti Perrie? Kodėl aš turėjau palikti Melanie? Po galais, kodėl aš nesipriešinau? Juk aš myliu Melanie, o dabar ji išvyko ir aš net nežinau kodėl. Aš neiškęsiu šito vienas, privalau su kažkuo apie tai pasikalbėti!
Į rankas paėmiau telefoną ir surinkau.. Keista, bet Harry numerį. Laukiau kol jis atsilieps.
Tiesą sakant kiek pamenu, pastaruoju metu mes sutarėm nelabai gerai. Viskas buvo tik dėl Melanie. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad vienas iš mano geriausių draugų galėtų įsimylėti mano merginą. Būtent taip nutiko su Harry. Iš kur tai sužinojau? Kvaila taip sakyti, bet iš paties Harry, iš to kaip jis gynė Melanie ir kaltino mane dėl avarijos. Jei jis nebūtų tada jos mylėjęs, būtų kalbėjęs visiškai kitaip, man prireikė tiek daug laiko kol tai supratau.
- Klausau, keista, kad skambini, Zayn. - nusijuokė Harry.
- Taip, man taip pat, bet man reikia pasikalbėti, nesvarbu su kuo. - tariau.
- Gerai, tuomet po pusvalandžio būsiu pas tave. Oh, vos nepamiršau, Emma gali vykti kartu? - paklausė.
- Žinoma. - nejučiomis šyptelėjau.
Emma buvo viena iš tų, kurios girdi ir mato daugiau nei kiti. Buvo gera žinoti, kad šalia savęs turiu tokią draugę. Emmai niekada nerūpėjo materialiniai dalykai, ji tik visada stengėsi kovoti už savo draugus.
- Puiku, tada lauk mūsų. - tarė ir padėjo ragelį.
- Šaunu. - sumurmėjau ir numečiau telefoną ant lovos.
Tada pakilau iš vietos ir nuėjau į virtuvę. Nuobodu. Atsidariau šaldytuvą tikėdamasis ką nors pasigaminti, bet pasirodo ten net pelė nerastų su kuo pasikarti. Uždariau šaldytuvą ir atsisėdau ant kėdės, kai nuskambėjo skambutis į duris. Rimtai? Taip greitai? Nuėjau prie durų ir jas atidariau, nustebau išvydęs ne Harry ir Emmą, bet farus. Vadinasi dabar man galas su visam..
- Zayn Malik, turime jus apklausti.
Apklausti? Tik tiek? Kas per..?
- Tai gal užeikit. - tariau nenorom ir pasitraukiau nuo durų.
Pareigūnai įžengė vidun ir mes nuėjome į svetainę.
- Įdėmiai jūsų klausau. - įsitaisiau patogiau ant sofos.
- Kaip žinote esat kaltinamas Victoria's Scott nužudymu. - pradėjo.
Linktelėjau. Nors palaukit, faktiškai aš to nežinojau, nes gulėjau komoje, o tik vėliau tai sužinojau. Keista..
- Taigi, norime pasakyti, kad dingo pagrindinis liudytojas Ian Hills, niekas nežino kur jis ir jei jis neatsiras per artimiausias keletą dienų, tokiu atveju kaltinimai jums bus panaikinti.
- Hm.. - susimąsčiau.
Kas jam galėjo nutikti? Juk jis negalėjo imti ir išvažiuoti, ar galėjo? Palaukit, o gal kažkas iš mano gaujos jį pašalino? Tokiu atveju susilauksiu dar daugiau nemalonumų jei kūnas atsiras. Velnias.
Pareigūnai jau stojosi eiti, aš taip pat, bet tada vienas jų dar atsisuko į mane.
- Vos nepamiršau, tikiuosi jūs niekaip nesusijęs su Ian Hills dingimu? - paklausė.
Štai ir nemalonumai. Velnias, ką gi man jam atsakyti? Kodėl jis turėjo paklausti būtent to? Po galais!
Jau žiojausi kalbėti kad ir kokią nesamonę pasakyčiau, bet staiga pasigirdo skambutis į duris. Mintyse dėkojau tam kas dabar atėjo ir mane išgelbėjo.
- Atsiprašysiu. - tariau pareigūnams ir nuėjau atidaryti durų.
Jas atidaręs apsidžiaugiau dar labiau, tai buvo Emma ir Harry.
- Ačiū Dievui, judu čia. - pasakiau jiems.
- Kas nutiko? - iš karto susirūpino Emma.
- Turiu svečių, užeikit. - praleidau juos vidun.
Jie įžengė vidun ir paskui mane nuėjo į svetainę. Pareigūnai pamatę Emmą ir Hazz nenustebo, bet atrodo jie pamiršo ko manęs klausė.
- Tai mes gal jau ir eisime, nepamirškit apie ką kalbėjomės. - pasakė.
Linktelėjau ir išlydėjau juos lauk, o tada grįžau atgal į svetainę.
- Ką jie čia veikė? - paklausė Harry.
- Um.. Viskas dėl Viki. Pasirodo Ian dingo ir jo kaltinimai man gali būti panaikinti jei jis neatsiras. - pasakiau.
- Oh.. - nutęsė.
- O dėl ko mus pasikvietei? Spėju ne dėl šito. - tarė Emma.
- Aš dėl Mel, o jei atvirai tai ir dėl Pezz. - žiūrėjau žemyn į savo rankas.
- Perrie? Ką padarei šįkart, Zayn? - Emma buvo nusiteikusi rimtai.
- Pasakysiu tik tiek, kad aš permiegojau su ja. - tariau.
- Tu ką?! - sušuko tiek Emma, tiek Hazz.
- Maniau tu baigei su tuo. - tarė Hazz.
- O kaip Mel, Zayn? - tarė Emma.
- Viskas kur kas painiau nei aš maniau, Pezz man pasakė, kad laukiasi, o vaikas mano. Kaip turėjau į tai reaguoti? Žinoma išlėkiau paskui ją ir ką radau, o gi Melanie, kuri taip pat skrido į San Franciską! Aš žlugęs. - išsiliejau.
- Gerai, gal pirma tu papasakok mums viską nuo pradžių, nes dabar nelabai įmanoma ką suprasti. - pasakė Emma.
Linktelėjau ir susikaupiau, o tada papasakojau jiems apie viską kas įvyko..