𝒹ₑₑₚ ₑₙ𝒹.

VII.

Kovo 12 diena, 2017 metai

14:34

Tarp ilgų ir sušalusių pirštų brunetas spaudė gelsvą aplankalą su lapų šūsnimi jo viduje. Jis gniaužė jį taip stipriai, jog galiausiai jis pradėjo glamžytis, tačiau Angelas nepaisė to plačiomis akimis žvelgdamas pro automobilio langą ir neatitraukdamas žvilgsnio nuo nepažįstamų gatvių.

Jis niekuomet nebuvo šioje miesto dalyje, nes apsilankyti Tajaus bute nė vienas iš jų neturėjo progos. Jis jautėsi ganėtinai kaltas, jog bent keletą ateinančių savaičių jis praktiškai naudosis vyresniu vaikinu, nes jam reikėjo sulaukti aštuoniolikos iki jis galės ieškotis bet kokio darbo, kuris padėtų jam išgyventi.

- Esu tikras, jog Kajus užsiminė apie mano darbo vietą.- Ty nutraukė nemalonią tylą viena ranka spausdamas vairą, o kitą laikydamas ant visiškai atidaryto lango krašto. Jis nukreipė tamsias akis į smulkesnį brunetą prieš save net jeigu pats puikiausiai suvokė, kad tai buvo pavojingas dalykas, ypač jam vairuojant. Jie abu buvo patenkinti savo statusu ir Ty didžiavosi savimi, nes Angelas kreipėsi į jį lyg į vyresnįjį brolį, tačiau net jis negalėjo paneigti, jog jaunesnysis traukė akį.

Iš pirmo žvilgsnio negalėtumei pasakyti, kad septyniolikmetis turi kažką ypatingo, tačiau kiekvienas vis tiek žvilgteldavo antrą kartą ir pamesdavo galvą. Jis tikrai nusipelnė savo vardo su tokiu veidu, kuris buvo kone iškaltas iš marmuro. Su visais nelygumais, įbrėžimais ir menkais randeliais sunkiai pastebimose vietose.

Tragedija besislepianti po neapsakomu grožiu, kaip, kad jaunesnysis pats įvardijo save. Ir tik jis suvokė savo žodžių prasmę, nes tai jam kiekvieną rytą tekdavo kovoti su savimi ir nusišypsoti savo atvaizdui veidrodyje praryjant porą baltų tablečių.

- Aš neketinu dirbti ten jeigu tai yra šio pokalbio priežastis. Po keleto savaičių susirasiu tinkamą darbą ir grąžinsiu tau visus pinigus už šį laiką.- tuščios vaikino akys nukrypo į devyniolikmetį, kuris stengėsi sutelkti savo dėmesį į beveik tuščią gatvę. Angelas buvo dėkingas vaikinui, tačiau dėl retai juntamo švelnumo iš kitų jis nemokėjo to išreikšti nei veiksmais, nei žodžiais. Tad brunetas tiesiog tikėjosi, jog jo draugas supras jį.

Vietoje žodžių Ty suėmė smulkesniojo vaikino ranką ir supynė jo liesus pirštus su savaisiais priversdamas Angelo įsitempusį kūną menkai atsipalaiduoti jam sukritus oda padengtoje sėdynėje ir atrėmus galvą į atlošą už savęs. Vaikino plačios akys užsimerkė jam iškvėpus orą ir bent keletui akimirkų pamėginus pamiršti jį besivejančias problemas.

Daugiabutis, kuriame gyveno Ty, nebuvo kažkuo ypatingas. Tai buvo vidutinio dydžio, devynių aukštų pastatas stovintis padorioje gatvėje kas iš tiesų nustebino jaunesnįjį. Nes vis dėlto Angelas pažinojo savo geriausią draugą ir žinojo jo pomėgius bei veiklą, kurią jis vadino darbu. Dėl savo per kelerius metus įgautų žinių vaikinas net nenorėjo galvoti apie vėlimąsi į tai.

Prieš abiems vaikinams išlipant iš transporto priemonės jiems teko atleisti rankas kas buvo ganėtinai sudėtinga, ypatingai Angelui, kuris jautėsi beprotiškai gerai jusdamas šilumą sklindančią nuo vyresniojo vaikino. Išsiropštęs iš tamsaus automobilio brunetas uždarė jo dureles po savęs ganėtinai švelniai ir lėtai, nes tai buvo tik šeštasis kartas per visą jo gyvenimą, kai jis gavo progą įsėsti į automobilį, tad jis nenorėjo padaryti nieko blogo ir sugadinti be galo daug pinigų kainavusį Ty pirkinį.

- Eime. Aš paimsiu tavo daiktus vėliau.- užrakinęs juodą automobilį juodaplaukis apėjo jį pasiekdamas septyniolikmetį ir sugriebdamas jo smulkią ranką bei supindamas jų pirštus. Menka šypsena atsirado Angelo veide jam pažvelgus žemyn į saulės spindulių paliestą Tajaus ranką, kuri stipriai spaudė jo. Tamsios juodaplaukio akys pastebėjo menką šypseną vaikino veide, kuri privertė jo krūtinę menkai užsiliepsnoti. Nes kiekviena akimirka, kai Angelas nusišypsodavo kiekvieno pamačiusio tai pasaulis nusidažydavo šviesesnėmis spalvomis. Ir būtent taip devyniolikmetis jautėsi matydamas šypseną to asmens veide, kurio pasaulis buvo matomas tamsiomis spalvomis ir neketino nušvisti, nes vaikino mintys buvo pernelyg apgaulingos ir nuodingos.

Buto vidus nebuvo didelis, tačiau tai privertė Angelą bent akimirkai nusiraminti, nes žinojimas, kad jis gyvena dideliame bute ir nė kiek nemoka už tai verstų jaustis jį dar kaltesnį. Visą laiką brunetas net negalvojo apie vyresniojo vaikino rankos paleidimą, nes tai kaip švelniai ir atsargiai jis laikė jo ranką, ramino viską jo viduje. Bent keletui akimirkų be jokių pastangų jis galėjo pamiršti viską kas skandino jį ir vertė gailėtis įspraudus tabletes pro savo lūpas tą rytą.

22:54

Pirmoji Angelo naktis visiškai naujoje vietoje nepraėjo taikiai ir ramiai kaip jis norėjo ir naiviai tikėjosi. Brunetas tikėjosi užmigti tą pačią akimirką, kai jis atsigulė naujoje lovoje ir naujuose pataluose. Jis tikėjosi užmerkti pavargusias akis ir tiesiog atitrūkti nuo realybės bent keletui valandų.

Tačiau tai neįvyko.

Vietoje to vaikinas buvo savo nuosavų minčių vergas ir nesugebėjo akių užmerkti bent penkiolikai minučių, per kurias jis galėtų užmigti. Jam gyvybiškai reikėjo miegoti, tačiau tai suvokė tik jo kūnas, o ne protas. Nes būtent tą naktį kratinys buvęs septyniolikmečio galvoje įsišėlo taip stipriai, jog kiekviena mintis priversdavo jį sustingti arba kratytis iš šiurpo. Baimė sau pačiam jau buvo įprasta kasdienybė Angelui, tad jis susitaikė su tuo ir nebesistengė pabėgti nuo to kas buvo skirta būtent jam.

Angelas nebuvo drąsus ar tas, kuris darytų neapgalvotus sprendimus, tačiau tą naktį jo kūnas ir protas buvo visiškai atsiskyrę ir tą jis suvokė jau tą akimirką, kai jo kojos išnešė jį pro kambario duris link priešais buvusių, už kurių buvo jo geriausias draugas.

Švelniai pasibeldęs į tamsaus kietmedžio duris brunetas suėmė jų rankeną ir palenkė ją. Atvėręs vienintelį būdą, kuriuo jis galėjo patekti į savo draugo kambarį, Angelas įkišo savo galvą pro mažą tarpą ir pažvelgė į juodaplaukį, kuris gulėjo kairiojoje dvigulės lovos pusėje, su telefonu rankoje ir baltomis ausinėmis, kurių galai buvo patalpinti į jo ausis.

- Ir vėl?- keletas žodžių išsprūdo pro Ty lūpas jam puikiai suvokiant situaciją be jokių žodžių. Nes per visus šiuos metus, kai jis pažįsta Angelą jis turėjo nevieną progą susipažinti su vaikino trūkumais ir problemomis, kurių viena buvo negalėjimas miegoti naktį. Tai įvykdavo retai, kaip jis manė, ir kone kiekvieną kartą brunetas ateidavo pas jį.

Galbūt Tajus iš tiesų turėjo kažką kas nuramindavo Angelą. Kažką kas susidėjo iš sutvarkyto gyvenimo ir užtikrintos ateities. Kažką ko pats Angelas niekuomet neturės.

Menkai linktelėjęs brunetas net nesivargino klausti leidimo ir įžengęs į blausiai apšviestą kambarį užvėrė duris po savęs. Pasiekęs netvarkingai paklotą lovą jis klestelėjo ant jos ir užmerkė akis vos jo galva susidūrė su minkšta pagalve.

- Ryte mes nekalbėsime apie tai.- Angelas suburbėjo atmerkdamas pavargusias akis ir pakreipdamas galvą. Jo žvitrus žvilgsnis nukrypo į jo geriausią draugą, kuris padėjo telefoną ant spintelės, leisdamas kambariui paskęsti tamsoje. Tajus visiškai atsigulė, pasisukdamas ant šono ir pažvelgdamas į jaunesnįjį, kuris gulėjo šalia jo.

Vaikinas galėjo matyti tai jo veide. Tai kaip nemalonu jam buvo būti visiškai nepažįstamoje ir naujoje aplinkoje, į kurią jis ankščiau nebuvo įkėlęs kojos. Tad dabar, kai jam teko priprasti prie kažko naujo tai buvo pernelyg sudėtinga, jog įvyktų taip greitai ir nereikalautų jokių pastangų. Nes susitaikymas su nauju gyvenimu, kuris Angelo manymu nevedė niekur, atims ne vieną bemiegę naktį ir pridės galybę streso jo kasdienybėje.

Tačiau visa ko pabaigoje Angelas jau buvo pakeliui į pragarą ir žengti paskutinius keletą žingsnių buvo niekas palyginus kokį kelią jam reikėjo ištverti iki tos nakties.

○ d e e p e n d ○

17•03•12