𝒹ₑₑₚ ₑₙ𝒹.

XXXV.

Balandžio 13 diena, 2017 metai

12:47

Stiprus vėjas privertė netoliese didelio pastato stovinčių medžių šakas trankytis į užvertą langą, kurio tamsios užuolaidos buvo užtrauktos ir neleido pažvelgti į tai kas iš tiesų dėjosi nedidelės studijos viduje. Keturių sienų patalpa skendėjo tyloje ir menkoje prietemoje, nes šviesa į ją patekti negalėjo pro uždarytas duris ir užvertą langą. 

Atmerktos Angelo akys buvo tikriausiai šviesiausias dalykas visame kambaryje, vaikinui be jokių negatyvių minčių gulint šalia vis dar miegančio tamsiaplaukio. Tylūs įkvėpimai sklido pro pravertas juodaplaukio lūpas, jo ilgoms blakstienoms besiilsint ir menkai virpant vos šalia esančio bruneto kvėpavimas pasiekdavo jo veidą. Jaunesnysis nežinojo kiek tiksliai laiko Semas miegos, tad jis nebuvo tikras kada jam reikės pakilti nuo šios sofos ir dingti pro šios studijos duris. Nes net po visų apsikabinimų, laikymųsi už rankų ir miegojimo ant to paties suoliuko jis neturėjo teisės įsiveržti į vaikino gyvenamąja vietą ir miegoti kartu su juo ant vienos sofos, jam to net nežinant. Mintis tiesiog atsistoti ir nerti pro vis dar uždarytas duris Angelo galvoje buvo kilusi daugiau negu kelis kartus, tačiau kažkas tarsi laikė vaikiną prirakintą šioje gulėjimo pozicijoje ir jis negalėjo padaryti nieko, jog kovotų su tuo.

Telefonas, buvęs Angelo užpakalinėje džinsų kišenėje, pradėjo vibruoti prieš kelias valandas galybei žinučių ir neatsakytų skambučių plūstant į prietaisą, tačiau vaikinas net nesivargino pajudinti rankos tam, jog ištraukti prietaisą ir nusviesti jį ant netoliese esančio staliuko arba tiesiog ant žemės. Jis nenorėjo net galvoti apie visus Tajaus mėginimus susisiekti su juo, nes net jeigu jis jautėsi menkai kaltas dėl to, jog tiesiog dingo šeštą ryto, po jų konflikto jis vis dar jautė menką susierzinimą dėl vyresniojo įžūlių žodžių, kuriais jis mėgino sužlugdyti jo svajones apie tai kaip galbūt vieną dieną jis sulauks teigiamo atsakymo arba bent kažko iš tos pusės į savo jausmus.

Angelas nežinojo kodėl.

Jis nežinojo kodėl jis pasirinko būtent šį juodaplaukį, kuris akivaizdžiai buvo pernelyg paskendęs savo muzikos pasaulyje ir pernelyg stipriai mylėjo savo aistrą, jog įsileistų kažką kitą. Tačiau nepaisant to Semas vis tiek menkai pravėrė duris brunetui ir jis nedvejodamas ir nepaisydamas to, jog jam reikės stengtis beprotiškai stipriai, jog išgauti kažką iš vaikino tiesiog įžengė į vidų mėgindamas negalvoti apie visus neigiamus veiksnius, kurie sekė po to. Nes Semas laikė jo ranką, Semas šypsojosi jam, Semas apsikabino jį, Semas kalbėjosi su juo, tačiau dienos pabaigoje Semas nejautė tam to ką Angelas jautė Semui.

Menkas judėjimas iš kitos sofos pusės privertė Angelą ištrūkti iš jo minčių ir pažvelgti į vyresniojo veidą. Semo nosis buvo suraukta kartu su antakiais ir vos po keleto akimirkų vaikino akys plačiai atsimerkė jam nesiorientuojant aplinkoje. Visiškai nekreipdamas dėmesio į jaunesnįjį, kurio sustingęs ir baimės pervertas kūnas gulėjo šalia jo, jis atsisėdo leisdamas antklodei nuslysti nuo jo kūno kartu su marškinėliais atidengiant jo dešinįjį petį. Angelas negalėjo suvaldyti savo akių vos jos nukrypo į lygią ir baltą it aksominę odą, kuri buvo matoma. Tai netruko ilgai, nes ilgi Semo pirštai sugriebė marškinėlius ir pasitvarkė juos pakankamai, jog jie dengtų visas kūno vietas, kurios kitų akims neturėjo būti matomos.

Ta pačia ranka vaikinas perbraukė per savo plaukus suvokdamas kokie susivėlę jie yra, tačiau tą akimirką jis tuo rūpinosi mažiausiai vos jo kūnas krito atgal į patalus, o galva susidūrė su minkšta pagalve. Užmerkęs pilkas akis jis giliai įkvėpė ir susidėjo rankas ant krūtinės. Juodaplaukis jautė Angelo buvimą šalia savęs ir suvokė, jog vaikinas buvo sustingęs iki tos ribos, jog joks įkvėpimas neprabėgo pro jo lūpas ar nosį. Atvėręs plačias akis jis pakreipė galvą ir pažvelgė į menkai, dėl oro trūkumo, išbalusį jo veidą.

- Gali kvėpuoti.- tylūs žodžiai paliko jo lūpas jam stebint kaip vaikinas iškvepia leisdamas savo veidui įgauti įprastą, bronzinę spalvą, kuri greitai buvo papuošta raudoniu ant jo skruostų. Semas pasivertė ant šono, vieną ranka pailsindamas po savo galva, kita sugriebdamas antklodę ir užsitraukdamas ją iki smakro. 

Vaikinai tiesiog gulėjo žvelgdami vienas į kitą iki menka šypsena surado savo kelią į Semo veidą, jo lūpų kampučiams pakylant ir leidžiant parodyti jo dantis. Angelo akys sušvelnėjo, o raudonis ant veido tapo ryškesnis vos jis suvokė, kad vyresnysis vaikinas, kuriam jis jautė beviltišką simpatiją, spokso į jį tomis jo pamėgtomis akimis ir šypsosi.

- Aš neketinu išvaryti tavęs.- Semas tyliai sumurmėjo stebėdamas kaip bruneto kūnas kiek atsipalaiduoja jam dar kartelį giliai įkvėpus bei nuleidus akis. Vyresnysis pasijuto nemaloniai dėl savo situacijos, nes kol Angelas buvo apsirengęs padorius drabužius, su kuriais jis nesigėdydavo išeiti į viešumą, jis dėvėjo kiek išblukusius baltus marškinėlius ir paprastas sportines kelnes. Tą akimirką Semo veidas užsiliepsnojo raudona spalva jam nusimetus antklodę ir pakilus nuo sofos kaip galint greičiau.

Nepažvelgęs atgal jis nuėjo prie spintos, kuri stovėjo toje kambario pusėje, kurioje nebuvo daugiau nieko, jis atvėrė duris ir sugriebė savo juodus džinsus bei vieną iš pernelyg didelių megztinių. Angelo akys visą laiką sekė vyresnįjį jam atsisėdus ant netvarkingos sofos. Jis negalėjo ignoruoti to kiekio odos, kurį jis galėjo matyti marškinėliams vis slystant nuo smulkių Semo pečių ir nepaisant to, jog jam patiko tai kokią privilegiją jis gavo jis suvokė, jog juodaplaukis nevalgo nieko. Vieninteliai dalykai, kurie liko iš jo, tebuvo oda ir kaulai, tad tai privertė suvokti jį, jog nepaisant visko jis privers vyresnįjį valgyti toje kavinėje, kurioje iki šiol jie gerdavo tik kavą ir, Angelo atveju, arbatą. 

Semui užsidarius vonioje ir leidus jaunesniajam suvokti kokia buvo to neaiškaus kambario paskirtis, jis pakilo nuo sofos ir pradėjo tvarkyti visus patalus buvusius ant jos. Net jeigu jis žinojo, jog jis neprivalo to daryti Angelas vis dar jautėsi nejaukiai dėl savo įsiveržimo čia, tad jis ketino atpirkti kaltę bent tokiu maloniu gestu.

Juodaplaukiui prireikė kiek daugiau negu penkiolikos minučių susitvarkyti, nes jis norėjo atrodyti kaip įmanoma pakenčiamiau. Jis žinojo, jog nesvarbu ką jis darytų Angelo pranokti jam nepavyks ir jis net nedrįso galvoti apie tai. Jaunesnysis buvo tikras meno kūrinys net su suveltais plaukais ir užtinusiomis akimis, kol tuo tarpu Semas kankinosi prie veidrodžio dvigubai ilgiau negu įprastai mėgindamas įtikti sau, nes vaikinas nežinojo, jog nesvarbu ką jis darytų Angelo akyse jis vis tiek bus nepriekaištingas. 

Nes Semo nerūpestingumas ir su juo besipinantis rimtumas, su kuriais Angelas susidūrė ankščiau, buvo kone patys žavingiausi faktoriai vyresniajame neskaitant jo asmenybės. Nes galbūt Samuelio asmenybė buvo priežastis kodėl jis pajuto tą nelemtą simpatiją vyresniajam.   

○ d e e p e n d ○

17•06•26