𝒹ₑₑₚ ₑₙ𝒹.

IX.

Kovo 13 diena, 2017 metai

18:34

Galbūt trumpos Semo kojos pirmą kartą buvo jo trūkumas, nes jos iš tiesų nešė jį pernelyg lėtai. Vaikino vidus degė noru atsidurti ten, tačiau jis buvo lėtas ir tai vertė jį gniaužti kumščius jo švarko kišenėse.

Juodaplaukis žinojo, jog dabar buvo ganėtinai vėlus pirmadienio vakaras ir sutikti vaikiną ten buvo menka galimybė, bet per pastarąją savaitę jo viduje įsižiebė menka viltis, kurios jis negalėjo ir neketino atsisakyti. Nes galiausiai Semo pasaulis nesisuko tik apie tą keturių sienų kambarį. Galiausiai jis gavo progą atverti akis ir pamatyti kai ką kito. Kai ką gražesnio nei jo kuriama muzika, kuri reiškė jam daug daugiau nei jo įkvėpiamas oras.

Vos smulkus juodaplaukio kūnas pasiekė tą akmeninę sieną, už kurios stūksojo medinė pakyla, jis pajuto nemenką fizinį skausmą jam susidūrus su kažkuo. Iš pradžių Semas manė, jog dėl visiško išsiblaškymo jis plojosi į kietą sieną, kas buvo nutikę ne kartą ir dėl to vaikinas kaltindavo savo mintis nuolat užpuolančias jį netinkamais momentais, tačiau tuomet jis suvokė, jog nuo akmeninės sienos tikrai nesklistų stiprus ir nosį kutenantis vanilės kvapas, menka persigėręs ir į jo tamsius drabužius dėl trumpo kontakto.

Pakėlęs akis vaikinas galėjo justi kaip greitai jos išsiplečia jam žengus keletą žingsnių atgal ir sumurmėjus keletą blankių "atsiprašau", kurie skrido bruneto pusėn ir atsimušė lyg į sieną. Viskas ką Angelas galėjo padaryti tai stebėti murmantį vaikiną, kuris negalėjo paslėpti savo įraudusio veido net po juodu megztinio gobtuvu.

Galiausiai nutilęs Semas pajudėjo lyg vaikino ir praėjo pro jį suburbėdamas tą patį žodį dar kartą bei nueidamas ant pakilos. Ir kaip stipriai juodaplaukis norėjo atsigręžti girdėdamas tylius žingsnius už savęs, tačiau jis suvaldė save prieidamas prie turėklo ir rankomis stipriai sugniauždamas jį.

Akies kampu Semas galėjo matyti kaip brunetas atsistoja netoliese jo. Vienintelis dalykas skyręs juos buvo tai, jog jaunesniojo vaikino rankos turėklą gniaužė taip stipriai, jog jo krumpliai pabąlo, o tablečių buteliukas buvęs vienoje iš jų menkai trakštelėjo.

- Tavo vardas iš tiesų Angelas?- žodžiai patys išsprūdo pro juodaplaukio lūpas jam žvelgiant tiesiai į vėsų ir vakaro vėjo iššauktą bangų mušimąsi į krantą. Vaikinas galėjo jausti kaip jo oda, padengta mažiausiai dviem drabužių sluoksniais, pašiurpsta dėl ne pačio maloniausio ir gaiviausio oro.

Angelo akys atsimerkė jam pakreipus galvą ir pažvelgus į nepažįstamą vaikiną, kuris savo tyla ir dusliu balsu priversdavo jo mintis akimirkai nurimti, nes jos susitelkdavo ties tuo ką girdėdavo. Ties tais žemais garsais išsprūdusiais pro vaikino lūpas ir pasiekusius jo ausis.

- Taip parašyta mano gimimo liudijime.- vaikinas truktelėjo smulkiais pečiais nepatraukdamas savo mėlynų akių žvilgsnio nuo smulkesniojo, kuris alkūnes atrėmė į tą patį medinį turėklą ir smakrą padėjo ant plaštakų suspaustų į kumščius. Brunetui patiko koks įsitempęs viduje, tačiau atsipalaidavęs išorėje nepažįstamasis buvo. Kaip jo pilkos, kone bespalvės akys, lakstė po visą matomą paplūdimio plotą. Kaip jo skruostai įrausdavo kiekvieną kartą vėjui atsimušus į juos ir galbūt tai buvo jo blyškios odos nuopelnas, nes raudonis buvo toks ryškus, jog galiausiai tai iššaukė menką šypseną Angelo veide.

Semas nedrįso atsisukti į vaikiną, kurio išorė gniaužė jo kvapą. Jam nepatiko jaustis taip nejaukiai būnant šalia jo, tačiau kažkas nepažįstamąjame traukė jį pakankamai stipriai, jog jis nesiliautų lankytis čia.

Angelas nežinojo ką jis čia veikia. Jis puikiai suvokė, jog lankydamasis čia jis turėtų mėginti įveikti savo paniškas baimes, tačiau į tai turėtų būti įtrauktas nusileidimas laiptais spaudžiant Ty arba Kajaus ranką, nes vaikinas negalėjo būti tikras kada jį ištiks panikos priepuolis. Tačiau dabar viskas ką jaunesnysis darė tai sėdėjo ant nepatogaus, seno ir nutrinto suoliuko, plačiomis akimis žvelgdamas į nesibaigiančias vandens platybes ir nebyliai laukdamas kol šalia savęs jis gaus progą pajusti smulkesniojo vaikino egzistenciją.

Nejaukią atmosferą dar labiau paaštrino jaunesniojo žvilgsnis neatsitraukiantis nuo išblyškusio Semo, kurio skruostus dengė žodžiais nenusakomas raudonis, kurį tik paryškino faktas, jog kažkas į jį spoksojo. Jog kažkas iš tiesų spoksojo į tą vaikiną, kuris retai sulaukdavo dėmesio dėl savo paprastos ir į akis nekrentančios išvaizdos.

Garsus automobilio signalo garsas privertė kruptelėti juodaplaukį ir pakelti akis galiausiai pažvelgiant į, į jį be sustojimo žiūrėjusį Angelą. Plati šypsena atsirado septyniolikmečio veide jam pastebėjus švelnų raudonį dar kartą nudažantį vyresniojo skruostus. Semas nebuvo pratęs prie bendravimo ir žinojimas, jog vaikinas nesigėdijo kalbėti su juo vertė visą jo vidų sušilti, tačiau jis nebuvo tikras ar tai gerai ar jam reikėtų nerimauti.

- Malonu susipažinti su tavimi, Semai.- Angelas atšlijo nuo turėklo suspausdamas buteliuką taip stipriai, jog jo krumpliai pabąlo. Dar kartą žvilgtelėjęs į vaikiną, kuris nesivargino praverti lūpų ir ištarti kažko, brunetas apsisuko ir patraukė prie akmeninės sienos.

Semo akys sekė jį jam stebint kaip Angelas paspartina žingsnį ir nueina prie tamsaus automobilio, pro kurio priekinį langą jis galėjo matyti tamsiaplaukį vaikiną. Ir kaip stipriai jis norėjo atitraukti savo pilkas, kone bespalves, akis nuo jaunesniojo, tačiau kažkas neleido jam. Kažkas ką vienintelis Angelas turėjo sugebėdamas prikaustyti jo dėmesį ir priversti kvėpavimą sustoti gerklėje.

○ d e e p e n d ○

17•03•18