5

2.9K 168 8
                                    

Vos tik atėjo pietų metas prie mano stalo atsirado Mark su plačia šypsena kadangi pažadėjau aplankyt jo mamą privačioje klinikoje. Nieko nelaukus užsimečiau paltuką ir pasiėmus rankinuką pasekiau paskui jį. 

Atvažiavus į kliniką sekiau paskui jį į trečia aukštą link palatos neišleisdama nei garselio  ,nes atrodo neturėjau tam nuotaikos galvodama apie tai jog būsiu atsitiktinė auka. Juk visą gyvenimą mokinausi tam ,kad būčiau geriausia sekretorę ir šiam darbui paaukojau daugiau nei ketverius metus.

-Adeline, ar girdi? -Mark pamojo ranka prieš mane ir tik dabar pamačiau ,kad mes jau palatoje tiesiai prieš jo mamos lovą ,kuri plačiai šypsojosi.

-Maria ,kaip malonu jus matyti.-Nusišypsojau prieidama arčiau ir pabučiuodama į skruostą. 

-Vis prašau Mark ,kad tave atsivežtų ,bet atrodo darbas jam svarbiau. 

-Nekalbėkit taip jūs svarbesnė  jam už viską.-Ji suėmė mano ranką suspausdama ir tada pažvelgdama į savo sūnų.

-Ar jis tavimi gerai rūpinasi ? Liepiau jam tave saugot ir neleist niekam skriaust ,kaip tikram vyrui ir priklauso.-Žinojau ,kad prieisim prie šios temos ,kai ji bando mus supiršt ,kadangi pažįstam vienas kitą nuo darželio laikų.

-Mama , juk žinai ,kad nepalikčiau jos vienos.-Mark ranka apsivijo mane per pečius ir nejaukiau sujudėjau. Niekada nenorėjau ,kad jis susidarytų blogas idėjas apie tai jog sutinku su jo mamos suvedimu. 

Stovėjau šalia Mark ir klausiausi ,kaip jis vertina savo mamą ir kalba apie planus ,kuriuos ruošiasi atlinkt ,kai atsitiktinai nugirdau apie tai jog direktorius Harrison jam pažadėjo aukštesnį postą. Bandžiau sujungt taškus ,kas tai galėtų būt ,nes daugiau jokios galimybės nėra ,kaip generalinis direktorius ,kadangi visos kitos dukterinės įmonės puikiai funkcionuoja.

Maniau ,kad jis paminės kažką daugiau ,tačiau pažiūrėjęs į laikrodį ant savo riešo jis atsisveikino su mama. Sekiau paskui jį į vestibiulį ,kai sustojom prie registratūros.

-Palauk čia aš atvarysiu mašiną.-Linktelėjau nusišypsodama ir atsistojau prie koridoriaus sienos. Atsirėmiau nugara į šaltą sieną ir apsidairiau pažvelgdama į laikrodį ant savo riešo. Aplinkui zujo daugybė žmonių ir iš jų daugiausiai darbuotojai ,kadangi tai privati klinika. Gyliai įkvėpiau ranka pasitrindama kaklą ,kurį skaudėjo dėl to ,kad pastarosiomis dienomis negaliu išsimiegot.

-Gerai apie tai pagalvok Darren.-Išgirdau kažkieno balsą ir greit pasukau galvą vos tik išgirdau pažįstamą balsą. Koridoriaus gale prie lifto pamačiau gydytoją su baltu chalatų ,o nugara į mane aukštą vyrą su tamsiai mėlynų kostiumu ,kuris buvo su šviesesnėmis juostelėmis.

-Nėra ką galvot gydytojau ,nepamirškit ką sakiau.-Gydytojas norėjo pasakyt kažką daugiau ,tačiau šis neleido paimdamas kažkokius popierius iš jo rankos ir perlenkdamas susikišo sau į kišenę. Supanikavau ,kai vyrui atsisukus įsitikinau jog Darren ,todėl panikos apimta greit apsisukau galva atsitrenkdama į sieną ir tikėdamasi ,kad manęs neatpažins. 

-Velnias, velnias ,velnias.-Tyliai keikiausi užmerkus akis ir galva atsirėmus į klinikos sieną.

-Adeline, ar viskas gerai? -Krūptelėjau ,kai kažkas prilietė mano petį ir atsisukus pamačiau Mark. Greit apsidairiau nebepamatydama Darren ir tikriausiai tai buvo tik mano iliuzija juk Darren neturi tėvų ,kuriuos čia lankytu ,nors kita vertus apie jo motina nėra jokios informacijos.

-Po apsilankymo pas mano mamą tu kažkokia tyli.-Mark bandė pradėt pokalbį mašinoje ,tačiau tik nurijau seiles toliau narpliodama savo mintyse voratinklį apie tai ,kad mačiau Darren Grove. Kokius popierius jam davė gydytojas ir kodėl jis buvo toks įsiutęs?

Empire (Lithuanian)Where stories live. Discover now