Empire (Lithuanian)

38

Priėjus prie lifto paspaudžiau mygtuką ir nužvelgiau Darren ,kuris ranka perbraukė per plaukus lyg nieko nebūtų nutikę. Lifto durims atsidarius įėjau paskui jį ir durims užsidarius nespėjau sureaguot ,kaip Darren griuvo ant manęs pasiremdamas į mano petį. Ranka apsivijau jo liemenį laikydama jo kūną ir pažvelgiau į jo veidą pamatydama kaip jis laikė savo akių vokus stipriai suspaudęs.

Tikriausiai ne be reikalo manau jog jis pats stipriausias žmogus kokį esu mačius ir tai kaip apsimetė jog viskas gerai tik viską įrodo. Tai nesuvokiama ,kaip prieš minutę jis galėjau eiti tiesia linija ir suvaidint neįveikiama ,tačiau vos tik įėjo į liftą jo kūnas pasidavė ir kojos virto želė.

-Ar turėčiau atšaukt likusius susirinkimus? -Mano balsas buvo tylus ir beveik susilygino su lifto muzika fone.

-Ne, man tereikia penkių minčių.-Linktelėjau sutikdama ,kadangi žinojau jog priešintis jam būtų beviltišką ,nes jis niekada neklauso to kas jam sakoma ir laikosi savo nusistatymo.

Liftas supypsėjo ir vos tik durys pradėjo atsidarinėt jaučiau ,kaip jis gyliai įkvėpė ir greit išsitiesė. Lifto durims pilnai atsidarius visi darbuotojai atsisuko pažiūrėdami į Darren ,kuris buvo tikriausiai baltesnis už ofiso sienas.

-Ar moku jums už žiūrėjimą į mane?
Suurzgė Darren eidamas pro darbuotojų stalus ,kai visi žiūrėjo į jį tikriausiai todėl ,kad žinios kompanijoje sklinda greičiau nei galiu suskaičiuot iki dešimties.

-Girdėjot ką direktorius sakė.-Perspėjau sekdama paskui Darren ir atrodo tai suveikė ,kadangi jie vėl grįžo prie savo darbų.

Įeidama paskui Darren į kabinetą uždariau duris ir iškart užtraukiau žaliuzes ,o kai atsisukau pamačiau Darren ranka pasirėmusį į stalo kampą. Užtraukinėjau paskutinį langą ir tuo pačiu metu stebėjau ,kaip jis drebančiomis rankomis išsitraukia vaistų buteliuką iš stalčiaus. Kuo skubiau priėjau arčiau paimdama stiklinę iš kitos drebančios rankos ir iš ąsočio ,kuris stovėjo ant kavos staliuko įpyliau vandens paduodama jam.

-Ar neturėtum paskambint gydytojui ?
Paklausiau ir jis persmelkė mane savo žvilgsniu.

-Darren, aš rimtai.-Priėjau arčiau ir priėjau delną prie jo kaktos ,tačiau man vos spėjus jį priliest Darren susmuko šalia stalo lyg jo kojos nebeatlaikytų jo kūno svorio.

-Viskas aš kviečiu greitąją.-Perspėjau ,tačiau jis staigiu judesiu čiupo man už riešo ir lyg iš dangaus atsiradusios jėgos leido jam gražint mane į vietą prie jo lyg būčiau kokia lėlė.

-Juk perspėjau jokios greitosios-Suurzgė ir pakėlė akis į mane ,tačiau pyktis susimaišęs su neviltimi mano viduje buvo didesnis.

-Ir leist tau numirt šitoj prakeiktoj kompanijoj?

-Ši prakeikta kompanija yra mano visas gyvenimas ,bet jei negali su tuo susitaikyt tai nelaikysiu tavęs įsikibęs.-Suurzgė paleisdama mano riešą.

-Ar bent girdi save? Kompanija tau svarbesnė už tavo gyvybe.- Negalėjau patikėt ką girdžiu iš jo lūpų ,todėl pyktis su mano balso tonu kilo.

-Nes tai vienintelis dalykas ,kurį turiu.

-Tai ne tiesa ! Tu turi mane !
Nebevaldžiau savo balso tona ,kaip ašarojančių akių.

-Tikrai? Pasuk savo galvelę geriau ir pagalvok apie tai kas bus ,kai manęs nebeliks. Liksi viena su prisiminimais apie vyrą ,kuris sugriovė tau gyvenimą ir dingo be pėdsako. Ar to tu nori ?

-Kodėl tai kartoji ? Tai ne tiesa.
Nusivaliau ašaras ir atrodo jis atgavo jėgas ,nes pasirėmė į stalą kas leido jam atsistot.

-Kaip greit pamiršti jog per mane nebeturi draugų ir šeimos ,nes visi nuo tavęs nusisuko. Nejau nori būt tokia kaip aš? Pažiūrėk į mane,visas pasaulis tik ir laukia kada pasiduosiu.