Empire (Lithuanian)

14

Vos tik atėjau į darbą mane sekė įvairūs žvilgsniai ,tačiau stengiausi nekreipt į tai dėmesio. Liftui atsidarius nusižiovavau eidama koridoriumi pro darbuotojus ,kol galiausiai priėjau savo stalą. Apsidairiau sutrikdama kadangi Lizos daiktų nebuvo ,o kai pažvelgiau į direktoriaus kabinetą žaliuzės buvo atitrauktos ir jo taip pat nebuvo. Pasitikslindama pažiūrėjau į laikrodį ant riešo įsitikindama jog atėjau laiku ,kadangi už valandos turim susitikimą su "Adore" direktoriumi.

-Pagaliau tu čia ,niekaip negaliu susisiekt su direktoriumi Grove ar jo vis dar nėra? -Tai buvo Lizos balsas ir atsisukus pamačiau ją su paltu ,o rankose laikant du telefonus.

-Ar skambinai jo vairuotojams?
Paklausiau ir ji linktelėjo pridėdama telefoną prie ausies ir klausydama signalo.

-Tas beprotis išvarys mane iš proto ,kad jį kur galas.-Suurzgė vėl bandydama skambint ir nieko nelaukus nukulniavau į jo kabinetą apžiūrėdama ar jis tikrai nemiega kur nors prie sofos ant grindų ,tačiau jo nebuvo. Pažiūrėjau per langą matydama ,kad Liza kramto nagus bandydama prisiskambint ,o tada pažiūrėjau į jo stalą prisimindama tai ,kaip jis suklupo nuo galvos skausmo savo kabinete. 

-Liza jis gyvena vienas? -Paklausiau išbėgdama iš kabineto ir greit paimdama savo paltą.

-Taip ,kas per durnas klausimas.-Suurzgė ir baimė sukilo visam kūne vien pagalvojus apie tai ,kad jei jis vėl suklupo nebuvo nieko šalia kas jam padėtų. Kažkodėl kūną užpildė kaltės jausmas vien prisiminus skausmą ,kurį tą dieną mačiau jo veide.

-Sekretore ,Adeline, kodėl tu vis dar čia? -Išgirdau direktoriaus balsą ir abi su Liza staigiai atsisukom pamatydamos jį per kelis metrus nuo mūsų. Jis dėvėjo tamsiai mėlyną kostiumą su tamsiai pilku kaklaraiščiu ,o šviesai pilkas paltas kabėjo ant jo pečių taip lyg būtų nulietas tik jam.

-Direktoriau? -Ištariau šiek tiek pasimetus.

-Ar tavo smegenys ištirpo per naktį ir grįžai į kvailumo stadiją?  Judinkis paruošt konferencijų salę.-Suurzgė lyg niekur nieko praeidama pro mus į savo kabinetą. Abi susižvalgėm ir atsisukom pažiūrėt į kabinetą ,kai jis priėjo prie žaliuzių ir staigiai jas užtraukė.

-Girdėjai ką sakė.-Liza suspragsėjo pirštais prieš mane ir linktelėjau vėl nusiimdama paltą ir padėdama ant savo stalo prie rankinuko. Surinkau tinkamus popierius ir nusileidau keliais aukštais kur įsirengus konferencijų salė. Išdėliojau popierius ir nežinau ,kodėl tačiau sustojau lyg užhipnotizuota ir pradėjau galvot apie jog niekam nerūpi tai jog direktorius toks pats žmogus ,kaip ir mes visi.  Prisiminus tai ,kaip jis nukrito pagalvojau apie tai ,kad net jis gali būti pažeidžiamas  ,tačiau visi įsivaizduoja jog jis pagamintas iš plieno nekreipdami dėmesio į tai kad jis toks kaip mes visi.

-Ar jau baigei? -Krūptelėjau nuo balso pašokdama žingsneliu į šoną ir tik dabar pamačiau jog tai direktorius Grove stovėjo prie durų į salę. Galbūt tai nuo langų pro kuriuos patenka daug šviesos į salę ,o gal tai dėl kažko kito ,tačiau jis atrodė išbalęs.

-Direktoriau ar gerai jaučiatės?
Paklausiau nesusilaikydama ir jis įėjo į salę prieidamas šiek tiek arčiau.

-Apsimestinis rūpestis tau netinka ,Adeline, todėl nustok ,kol mano nuotaika vis dar gera.

-Vaistai ,kuriuos geriat .

-Užsičiaupk.-Jis staigiai viena ranka suėmė mano žandikaulį stipriai suspausdama jog negalėčiau pabaigt klausimo ir baimė sukilo visam kūne. Jo akys žvelgė tiesiai į mane lyg permatydamos iki sielos gelmių ir jaučiausi taip lyg tuoj pravirksiu nuo skausmo ,kuris pervėrė mano žandikaulį.

-Nebandyk mano kantrybė kalbėdama apie tai ko nesupranti.-Perspėjo ir išgirdus žingsnius pastūmė mane paleisdamas ir nueidamas prie kėdės stalo gale. Pirštai priliečiau žandikaulį ir kūnas sudrebėjo vien pagalvojus apie tai jog maniau jis toks pats žmogus ,kaip ir visi.

-Direktoriau Grove ,kaip malonu jus matyti.-Pasisveikino storas balsas  ir nurijus seiles patraukiau plaukus sau nuo veido šyptelėdama ,bei apsimesdama jog nieko nenutiko. Direktorius nusišypsojo paspausdamas ranką įmonės direktoriui Smith ir dar keli vyrai atsisėdo netoli direktoriaus ,kai aš atrodo negalėjau pajudėt iš savo vietos. Visą susirinkimą stebėjau juos iš kitos stalo pusės nenuleisdama akių nuo to ,kaip Darren gerai vaidina draugišką šypsodamasis. 

-Visą tai sutvarkys sekretorė Liza ,kadangi sekretorė Adeline jaučiasi blogai. -Mano mintis nutraukė Darren balsas ir greitai grįžau į realybę.

-Aš jaučiuosi puikiai direktoriau ,bet ačiū už susirūpinimą.-Apėjau aplink stalą arčiau jų ir nedrįsau pažvelgt į jį ,kadangi jaučiau jo deginantį žvilgsnį.

-Puiku ,tuomet susirinkimas baigtas.-Su tuo jie paspaudė vienas kitam rankas ir direktorius palydėjo visus iki lifto ,kai aš sekiau jam už nugaros. Nežinau ar jis suprato jog stoviu jam už nugaros ,tačiau atrodė kad manęs net nemato. Jam pasisukus į kairę norėjau sekt paskui ,tačiau sustojau kai pamačiau jog durys pro kurias jis išėjo buvo vyrų tualeto.  Stovėjau prie sienos laukdama kol jis pasirodys ,kad galėčiau tiksliai sužinot ką turėčiau daryt ,tačiau patikrinus laikrodį supratau jog jis specialiai neišeina. 

-Direktoriau nėra laiko sėdėt užsidarius tualete.-Suurzgiau praverdama duris ir pamatydama jį pasirėmusį prie kriauklės su nuleista galva. 

-Direktoriau? -Mano balse girdėjosi baimė ,kai jis sudrebėjo ir stipriau suėmė kriauklės kraštą taip priversdamas rankose iššokt venas. Priėjus suėmiau jam už liemens padėdama laikytis ,kadangi atrodė taip jog jo kojos nelaiko.

-Ar turit su savimi vaistus?
Paklausiau ir jis suinkštė tuo pačiu metu suurgzdamas ir pastumdamas mane nuo savęs ,kas privertė atsitrenkt į sieną.

-Man nereikia tavo pagalbos.-Suurzgė viena ranka laikydamasis už kriauklės ,o kita sugriebdamas sau už plaukų lyg juos skaudėtų ir skausmas būtų nepakeliamas. 

-Kas sakė ,kad aš jums padedu.-Mano tonas buvo toks pats šaltas ir vos spėjau sugaut jo kūną ,kai jis suklupo ir padėjau gražiai atsisėst prie sienos po kriaukle. Žinojau ,kad jis nesikeist ,todėl nusprendžiau būt tokia pati šalta ir bejausmė ,tačiau vis tik padėt.

-Neliesk manęs.-Jo rankos pradėjo drebėt ,kaip ir jo kūnas ,tačiau nekreipiau dėmesio apieškodama visas kišenes ,kol galiausiai švarko kišenėj radau vaistus. 

-Užsičiaupkit.-Suurzgiau ir nubraukiau plaukų sruogas jam nuo kaktos pajausdama jog jis dega. Pravėriau lūpas įdėdama kelias tabletes ir šiek tiek pakilus nuo grindų atsukau kraną sušlapindama ranką šaltu vandeniu ir pridėdama jam prie kaktos. Dar kartą pakišau ranką po kranu ir su šiek tiek vandens prikišau jam prie lūpų. Jo akys nenuleido žvilgsnio nuo manęs visą šį laiką ,kas buvo keista kadangi pirmą kartą jo akys nebuvo tokios bejausmės.

Po kelių minučių šiek tiek atsitraukiau ,tačiau nespėjus atsistot jo didelė ranka sugriebė mano riešą sustabdydama. 

-Turiu užrakint duris ,nebent norit kad jus kažkas pamatytu tokios būsenos.-Perspėjau ir jis atleido leisdamas prieit prie durų ir jas užrakint. Grįžau atgal ir priklaupiau šalia jo nusiimdama darbinį švarkelį. Pakišau pro šaltu vandeniu ir šiek tiek nusausinus pridėjau jam prie kaktos nušluostydama prakaitą. Jo kvėpavimas šiek tiek pagerėjo praėjus pusvalandžiui ir atrodo vaistai pagaliau suveikė ,kadangi jo veide nebemačiau skausmo ,kuris dar visai neseniai buvo nepakenčiamas. 

-Ar dabar pasakysit ,kas vyksta ?
Mano balsas buvo tylus ,kai patraukiau ranką nuo jo kaktos ir jis pramerkė akis ,tačiau tylėjo. Suspaudžiau lūpas į tiesą liniją nenuleisdama žvilgsnio ir bandydama jį paveikt ,kad pagaliau pasakytu kas vyksta ,tačiau jis nepasidavė.

-Negali niekam apie tai prasitart ,Adeline.-Jo baltas buvo tylus.

-Ar tai dėl to ,kad dirbat tiek daug?
Paklausiau keisdama temą ir jis nurijo seiles nežymiai linktelėdamas.  Pravėriau lūpas ,tačiau nespėjau nieko pasakyt ,kai kažkas suklebino durų rankeną. Direktorius nusikeikė greit pakildamas iš savo vietos ir pažiūrėdamas į veidrodį. Pasitvarkė savo drėgnus plaukus ir švarką ,o tada įsikišo vaistų buteliuką atgal į kišenę atrakindamas duris ,bet prieš išeidamas atsisuko į mane.

-Nepamiršk pasekmių jei kam nors prasitarsi apie tai.-Su tuo išėjo palikdamas mane vieną su šlapiu švarkeliu rankose.

Komentuojam !
Kita dalis atkeliaus jau rytoj ;)