Empire (Lithuanian)

34

Darren palikus palatą su gydytoju dėl papildomų tyrimu sėdėjau ant sofos palatos kampe. Darren nusprendė nieko nesakyt Carl ir uždraudė man bent žodžių užsimint apie jo ligą ,todėl apsimečiau jog viskas gerai nors iš tikro visą naktį naršiau telefone ieškodama geriausių gydytojų Amerikoje. Radau daugybę istorijų ,kur žmonės išgyveną po ilgos kovos ,todėl tai suteikė man taip reikiamos vilties.

Užrakinau telefoną vos tik išgirdau kažką prie palatos durų ir joms prasivėrus pamačiau Darren su gydytoju. 

-Žinau.-Darren atsakė ir jų akys pagavo mane kas privertė Darren niūrų veidą papuošt gražia šypsena.

-Gydytojau susipažinkit tai mano mergina Adeline.-Jis parodė į mane ir atsistojau nusišypsodama.

-Esi stipri mergina jei susidoroji su jo charakteriu.-Nusijuokė gydytojas ir Darren priėjo arčiau apkabindamas mane per pečius.

-Palinkėkit jai sėkmės ,nes turiu daug numatęs į ateitį.-Darren lūpos sekundei prilietė mano kaktą ir nusišypsojau ,tačiau gydytojo veidas surimtėjo lyg nepatikėdamas Darren žodžiais. Vos tik jis pamatė jog jį stebiu greit nusišypsojo paslėpdamas susirūpinimą dėl Darren ir ta negera nuojauta vėl sugrįžo.

-Ar aptarėt gydymo galimybes? -Mano balsas akimirksniu pradangino Darren šypsena. 

-Nesurūpink dėl to Adeline, jis geriausias gydytojas visoje šalyje.-Pakomentavo Darren ir gydytojas nusišypsojo.

-Viskas bus gerai ,Darren stiprus vyras.-Gydytojas nusišypsojo ir viduje pasidarė geriau.

**Darren pozicija**

-Ar aptarėt gydymo galimybes?

Prabilo Adeline ir pakėliau akis į gydytoją įspėdamas jį žvilgsniu.

-Nesirūpink dėl to Adeline, jis geriausias gydytojas visoje šalyje.-Raminau ją ,nors viduje abu su gydytoju žinojom mano šansus išgyvent. Nenutraukiau žvilgsnio stebėdamas gydytoją ,kadangi Adeline nenuleido nuo jo akių ir šis tai pamatęs greit suvaidino šypseną.

-Viskas bus gerai, Darren stiprus vyras.-Jaučiau jog Adeline atsipalaiduoja mano pašonėj ir įtampa ,kuri buvo sukilus viduje atslūgo. Gydytojas dar kartą suvaidino šypsena ir atsisveikinęs paliko mus vienus. Atsisukau į Adeline ,kuri be perstojo pradėjo kalbėt kokia ji laiminga ir kaip palengvėjo dėl to ką išgirdo iš gydytojo. 

**Adeline pozicija**

Darren buvo išrašytas iš ligoninės vos tik paskambino į registratūrą ir pareikalavo ,tačiau nesistebiu kadangi jis naudojo savo maniako toną. Palaukiau registratūroj kol jis persirengs ir sutvarkys kažkokius popierius ,tuo pačiu nešvaistydama laiko ir toliau naršydama telefone apie tai ką daryt susidūrus su tokia situacija. Atrodė ,kad jaučiuosi gerai ir susitvarkiau su šia pritrenkiama žinia ,tačiau kiekvieną kartą kai Darren palieka mane vieną jaučiu ,kaip viskas veržiasi viduje ir bijau ,kad pratrūksiu prie jo akių.

Noriu būti stipri ir atstoti jam ramstį ,kurio jam dabar labiausiai reikia ,tačiau nežinau ar sugebėsiu. 

-Adeline? -Išgirdus savo vardą pakėliau akis nuo telefono ir pamačiau savo mamą su Mark. Greit užrakinau telefoną ir įsikišau į kišenę ,o tada greit apsidairiau šiek tiek pasimesdama.

-Mama ,ką čia veiki? -Mano balsas skambėjo pusiau nustebęs pusiau įsigandęs ,nes drebėjau viduje galvodama įvairiausius pasiteisinimus kodėl esu čia.

-Kompanijoj atsitiko nelaimė ir tavo mama buvo sužeista ,todėl palydėjau ją ,o ką tu čia veiki? 

-Kokia nelaimė? -Atsakiau į klausimą klausimu ,kad išvengčiau jo klausimo.