Empire (Lithuanian)

37

Pamačiau Darren žvilgsnį ,kuris nukryžiavo Mark.

-Susirinkimas baigtas.-Jis pasakė tik tiek ,o tada tiesiog apsisuko ir išėjo. Mark pakilo iš savo vietos ir išsitiesinęs savo švarką paskutinį kartą atsisuko pažiūrėdamas į mane. Pakėliau akis į jį ir jis ištiesė man ranką ,tačiau nusukau akis ir pakilus iš savo vietos  išėjau net neatsigręždama. 

Pabeldžiau į Darren kabineto duris ,tačiau neišgirdus atsakymo leidau sau įeit. Apsidairiau tuščiam kabinete ir suraukus antakius pasisukau į Liza ,kuri sėdėjo prie savo stalo.

-Kur direktorius Grove?

-Jis vis dar negrįžo iš susirinkimo.-Ji net nepakėlė akių nuo kompiuterio ,todėl susilaikiau nieko nepasakius ir tiesiog suspaudžiau lūpas į tiesią liniją. Nusileidau keliais aukštais žemiau ,kur konferencijų salės ir išėjus iš lifto apsidairiau matydama tik kelis darbuotojus su popieriais rankose.

-Ar kas matėt direktorių Grove? -Man paklausus jie tik pasukiojo galvas lyg niekur nieko.

-Sekretore Adeline.-Išgirdus savo vardą pasukau galvą pamatydama iš kito koridoriaus galo ateinant direktorių Harrison ,kurio pašonėje buvo Mark. Norėjau jam atsakyt ,tačiau nespėjau ,kai kopijavimo kambario durys prasivėrė ir pasiremdamas į sieną išėjo Darren. Jo ranka nepaleido durų rankenos ir jis vis labiau spaudė akis lyg norėdamas jog viskas aplinkui jį išnyktų. Pažvelgiau į artėjantį direktorių Harrison ir atgal į Darren ,kuris stengėsi suvaldyt skausmą savo viduje ,tačiau jo kūnas jo neklausė.

-Darren.-Ištariau jo vardą ,tačiau jis neatsisuko tik atleido durų rankeną taip atkreipdamas kelių darbuotojų dėmesį. Kuo greičiau nuskubėjau prie jo ir pakišau savo kūną po jo viena ranka ,taip sugebėdama pakelt jo kūną su sienos pagalba. Apsisukdama spėjau sekundei pamatyt Robert ,tačiau kuo greičiau užvėriau kambarėlio duris jas užrakindama.

Mano jėgos nebeatlaikė Darren svorio ,todėl savo kūnu prirėmiau jį prie sienos. 

-Ar girdi mane? -Mano balsas drebėjo ,kai delnu priliečiau jo veidą jog pakelčiau jo galvą tačiau man tai padarius jis suurzgė atlenkdamas galvą atgal ir trenkdamas ją į sieną. Sekundei atmerkė akis pažiūrėdamas tiesiai į mane ir atrodo pajaučiau ,kaip jis pažvelgia į mano sielą suvirpindamas kiekvieną kūno ląstelę.

-Kur tavo tabletės? -Paklausiau ir jis stipriau užmerkė akis dar kartą suurgzdamas ir suriesdamas savo kūną taip jog tokios jėgos negalėjau atlaikyt ,todėl nuslinkau su juo siena žemyn. Apieškojau visas kišenes ,tačiau neradau vaistų buteliuko ,kas sukėlė paniką.

-Darren? Sekretore Adeline? -Krūptelėjau išgirsdamas beldimą į duris su direktoriaus Harrison balsu ,o tada pažvelgiau į Darren ,kuris kovojo su skausmu. 

-Nežinau ką daryt. Nežinau kaip tau padėt.-Laikiau savo balsą tylesnį ,kai ašaros pačios pradėjo bėgti mano skruostais. Delnais suėmiau jo skruostus ,tačiau nekėliau galvos per aukštai kadangi bijojau ,jog tai nepadeda.

-Pasakyk ,ką man padaryt ? -Maldavau jo atsakymo ,tačiau jis nieko neatsakęs suėmė mano vieną ranką į savo delną ir stipriai suspaudė lyg bandydamas perduot dalelę skausmo kurią jaučia.

-Atsiprašau.-Atsiprašinėjau jo verkdama ir tuo pačiu fone girdėdama vis garsesnį durų beldimą.

-Ar esi tikra jog matei ,kaip direktorius susmunka? -Girdėjau direktoriaus Harrison klausima ir kitas balsas atsakė jam jog tiksliai matė kas nutiko. 

-Neleisk.-Vienas žodis išėjo iš Darren lūpų sugrąžindamas visą dėmesį link jo ir atsisukus pamačiau ,kaip jis atmerkia akis žvelgdamas tiesiai į mane.

-Maldauju neleisk jiems pamatyt manęs tokio.-Jo akyse mačiau ašaras ,kurios privertė tik mane tik labiau vergt. Laikiausi ,kad nesukūkčiočiau ir linktelėjau jam prižadėdama ,kas net nežinau ar įmanoma. 

Tikriausiai nėra nieko skausmingiau ,kaip matyt mylimą žmogų kenčiant ,tačiau negalėt jam padėt. Atrodo ,kad viduje klykiau iš skausmo kurį dabar jaučiau žvelgdama į Darren tokioj pozicijoj. Žiūrint ,kaip mylimo žmogaus gyvybė blėsta tavo akyse ir žinot kad neturi jokios galios tam užkirst kelią žlugdo viduje. Priverčia pajaust skausmą ,kuro neįmanoma apibūdint žodžiais.

-Kas ten vyksta? -Girdėjau balsus už durų ir vis valiausi ašaras bandydama sugalvot išeitį ,tačiau vienintelis dalykas apie kurį galėjau galvot tai buvo Darren. Pajaučiau kaip jis atleidau mano delną ir pasilenkiau arčiau jo veido jog pamatyčiau ,kaip jis stipriai užmerkia akis ,o tada staigiu judesiu atsitraukia nuo manęs delnais trenkdamas į grindis. 

Negalėjau suvaldyt to ,kaip drebėjo mano rankos ,tačiau ištiesiau delnų priliesdama jo nugarą ir taip atkreipdama jo dėmesį.

-Kuris raktas? -Girdėjau diskusija už durų ir pakilau iš savo vietos atsitūpdama tiesiai priešais Darren galvą kadangi jis buvo keturiomis ,tačiau nuleidęs galvą taip lyg melstųsi susiėmęs sau už galvos.

-Darren?

-Padėk man atsistot.-Jis pertraukė man nespėjus pasakyt ką norėjau ,tačiau tai buvo nesvarbu. Suėmiau jam už alkūnių pakeldama jį nuo grindų jog jis klūpėtų. Atrodo taip jog jo kūnas suparalyžiuotas ,kadangi jis stengėsi man padėt jį pastatyt ant kojų tačiau tai buvo velniškai sunku.

-Ar iškvietėt apsaugą ir greitąją? -Girdėjau balsus už durų ir suėmiau Darren marškinius po švarku ties liemenių taip visiškai pastatydama jį ant kojų ir atremdama į sieną jam už nugaros.

-Man reikia tik minutes.-Girdėjau jį sušnabždant ir neatleidau laikydama jo kūną prie sienos. Jaučiau jo kvėpavimą man prie kaklo ,kadangi jo galva buvo man ant peties. Sušniurkščiau nosimi tuo pačiu metu pajausdama ,kaip jis uždeda delną man ant nugaros švelniai patapšnodamas.

-Neverk ,Adeline, viskas gerai.-Šnabždėjo tiesiai man prie ausies ,tačiau manęs tai visiškai neramino.

-Viskas gerai.-Vis kartojo švelniai glostydamas nugarą ir gyliai kvėpuodamas man į plaukus prie kaklo. Laisva ranka nusivaliau ašaras ir krūptelėjau kai durys prasivėrė parodydamos direktorių Harrison ,bei Mark su kitais darbuotojais.

-Kas čia vyksta? -Visi atrodė sutrikę ,kadangi mano akys buvo nuverktos ,o Darren buvo priremtas prie sienos ir apsikabinęs mane.

-Direktoriau Grove? -Apsauginiai prasibrovė į priekį ,kai kiti bandė suprast kas vyksta.

-Savo nuosavoj kompanijoj negaliu gaut nei lašelio privatumo ? -Jis suurzgė pakeldamas galvą man nuo pečių ir atsisukau jog matyčiau kaip jis atrodo. Jo akys nebuvo tokios raudonos tikriausiai dėl to ,kad jis ir taip visą dieną buvo baltas kaip popierius.

-Mes matėm ,kaip jūs nugriuvot.

-Užkliuvau.-Jis suėmė mano liemenį ir patraukė mano kūną šiek tiek į šoną tik taip jog galėtų išsitiest. Nurijau seiles stengdamasi susiimt lygiai taip ,kaip jis po visais tais žvilgsniais kurie mus nagrinėjo.

-Kodėl sekretorė apsiašarojus ir kodėl užtrukot atidaryt duris? -Kamantinėjo direktorius Harrison lyg kažką įtartų ,tačiau Darren tik šyptelėjo nusijuokdamas ir suimdamas mano ranką.

-Kaip ir minėjai dėde ,pragaras rojuje.-Po šių žodžių jis daugiau nieko nepakomentavo tik trūktelėjo mano kūną link savęs ir visiems atsitraukus iš kelio tiesiog išsivedė mane nuo visų tų žvilgsnių.

Tai buvo metafora ,kurią man pirmasis paminėjo direktorius Harrison ir atrodo ji reiškė tai jog santykiai tarp manęs ir Darren nėra vien rojus. Akivaizdu jog jis tikėjosi mūsų pykčių ,tačiau net neįsivaizduoja jog tai ne pykčiai ,o Darren kasdieninė kova dėl gyvybės.

Truputį dramos ;)

Komentuojame ;)

Kita dalis sekmadienį ;)