Empire (Lithuanian)

63

Praėjo keturios dienos nuo paskutinio mano ir Darren atsisveikinimo klinikoje. Per pirmas kelias dienas išverkiau visas ašaras kiek turėjau taip gulėdama lovoj po antklode ir nematydama dienos šviesos. Žinau kad atrodžiau apgailėtina ,kadangi mama kartojo jog tai tik vyras kurių pilnas aplinkui ,tačiau vis tiek negalėjau išplėšt liūdesio kurį jaučiau. Savo labui norėjau atsiribot nuo pasaulio ir nuo Darren jog nebejausčiau to skausmo ,kurį jaučiau kiekvieną kartą apie jį pagalvojus. Nenorėjau jo matyt ir atrodo tai padėjo ,kadangi nustojau vergt nors ir gyliai širdyje galvojau apie tai kaip jis laikosi. 

Neturėjau telefono ,kadangi mama išjungė pasiimdama su savimi ir taip visiškai atskirdama mane nuo jo. Žinau ,kad tikriausiai elgiuosi neteisingai palikdama jį vieną ,tačiau bijau jog neištversiu jei reikės atsisveikint ir tai bus paskutinis kartas. Nematydama jo nuraminau savo širdį ne dėl to jog nereikės matyt jo paskutinėmis akimirkomis ,tačiau dėl to kad galėsiu sau meluot jog jis vis dar gyvas kai jo nebebus. 

Supratau jog geriau meluosiu sau visą gyvenimą ,nei pripažinsiu tiesą ,kuri sudraskys mano širdį . Jaučiuosi taip lyg atsiskirdama nuo jo leidžiu jam įkvėpt gyliau ir gyvent toliau ,todėl mano sprendimas buvo pamiršt jį ir nebegrįžt tol kol skausmas užsimirš. 

Kiekvieną dieną mama grįžus iš darbo pažiūrėdavo į mane keistu žvilgsniu lyg norėtų kažką pasakyt ,tačiau susilaiko. Ji neįtarė kas vyksta ,todėl negailestingai naudojausi jos gerumu siųsdama į kompaniją mano daiktų ,bei tam jog nuneštų mano atsistatydinimo prašymą. Norėjau pabėgt nuo visko ir atrodo ji man šimtu procentu pritarė.

Sėdėjau ant sofos laukdama mamos ir spoksojau į televizijos pultelį velniškai norėdama įsijungt žinias ,tačiau bijojau jog pamatysiu naujienas apie Darren. Bijojau jog nuo to ko labiausiai bėgu mane pasivys ir negailestingai sutraiškys.

-Adeline? -Krūptelėjau greit pašokdama nuo sofos ir atsisukus pamačiau mamą su dėže iš kurios kyšojo mano daiktais iš kompanijos.

-Ar viskas gerai? -Perbraukiau ranka per susivėlusius plaukus ir ji padėjo dėže ant stalo šalia manęs. 

-Taip buvo lengviau nei maniau.-Suburbėjo nueidama prie šaldytuvo ir priliečiau dėžę ,tačiau neprisiverčiau ištraukt daiktų kurie priminė kompaniją ir Darren.

-Puiku.-Tyliai pasakiau ir mama gyliai įkvėpė su trenksmu padėdama stiklinę vandens.

-Ar žinai ,kaip tavo mamai skaudą širdį matyt ką tas vyras padarė su tavimi? 

-Mam, nustok. Nenoriu apie tai kalbėt.-Atsidusau suimdama už dėžės kraštų.

-Bet aš noriu. Užsidarei kambaryje ir nieko nevalgai lyg norėtum mirt.

-Užteks pasakiau.-Perspėjau ją ,kadangi mano emocijos susimaišė ir bijau jog pratrūksiu vėl.

-Šypsena paliko tavo veidą nuo pirmos minutės ,kai Darren Grove uždėjo savo rankas ant tavęs.

-Užsičiaupk! -Surėkiau paleisdama dėžę su daiktais sau iš rankų ir ši nukrito tiesiai po kojomis. Visi daiktai kurie buvo dėžėj išsisklaidė ant grindų ir girdėjosi tik gylus mano kvėpavimas.

-Štai ką jis padarė su tavimi.-Suburbėjo ir praėjo palikdama mane vieną. Nenorėjau būt šiurkšti ,tačiau buvau per daug silpna tokiems ginčams ,kadangi praėjo per mažai laiko jog atsigaučiau. 

Užmerkiau akis gyliai įkvėpdama ir atsimerkus nuleidau pažiūrėdama į visus daiktus iš kompanijos. Suraukiau antakius ,kai mano akys užkliuvo už laiškų krūvos kuriuos mama paėmė iš mano namų. Tikriausiai būčiau neatkreipus dėmesio jeigu ,ne tai jog ant vieno voko pamačiau pažįstamą rašysena. Pasilenkiau arčiau pirštu nedrąsiai pastumdama kitą voką į šoną jog pilnai pamatyčiau užrašytą mano adresą su Darren raštu.