Empire (Lithuanian)

32

Laimingai atsikračius direktoriaus Harrison ,kuo greičiau užkilau liftu į viršutinį aukštą jog sutikčiau Carl ,kuris šiuo metu turėjo susitikimą su vienu iš rėmėju. Liftui supypsėjus pakėliau akis susidurdama su kitų darbuotojų akimis ,kuriose mačiau daugybę klausimų. Ignoravau praeidama pro visus stalus iki Darren kabineto ir pabeldus įėjau. 

-Ahh mūsų sekretorė ,kaip tik čia. Leo, susipažinkit su sekretore Adeline.-Vyrukas sėdėjęs kėdėje priešais Darren stalą pakilo iš savo vietos ir nusišypsojo ištiesdamas man ranką.

-Malonu.-Šyptelėjau akivaizdžiai pastebėdama tai jog jis buvo labai gražus ir žavingas vyras.

-Labai tikiuosi ,kad kitam susitikimui pats direktorius Grove teiksis bendrauti su manimi.-Linktelėjau kelis kartus pritardama ,kadangi žinojau jog neverta bandyt aiškint kur Darren dingęs ir tiesiog tekėt pasroviui to kas dabar vyksta. 

Vos tik Leo išėjo paskutinį kartą man nusišypsodamas keista šypsena greit atsisukau į Carl klausiamu žvilgsniu ,tačiau jis jau turėjo tokią pačia miną.

-Kaip sugebėjai atsikratyt Harrison? 

-Jis tikra rakštis ,todėl teko nuramint jį Darren stiliumi.-Šyptelėjau ir jam nespėjus įsižiot suskambo jo telefonas. Ji tik iškėlė ranką lyg liepdamas man nekalbėt ir greit atsiliepė ,tačiau jo veidas išdavė jog jis nesitikėjo šio skambučio.

-Taip Aeron? -Vardas buvo kažkur girdėtas ,todėl stengiausi kvėpuot kuo tyliau jog išgirsčiau ką jis sako.

-Duok jam telefoną. Ar išsikraustei iš proto? Dingai nieko nepranešęs. Nusiramint? Liepi man nusiramint? Nedrįsk . Nedrįsk.-Jis suurzgė į telefoną ir girdėjau kelis balsus ,tačiau nesupratau ką jie sako.

-Taip Aeron ,taip ačiū ,kad pranešei. Ne nieko nedaryk aš atvažiuosiu ir sutvarkysiu viską.-Su tuo jis pabaigė pokalbį greit pasiimdamas savo paltą nuo pakabos.

-Kas nutiko?

-Radau Darren ,todėl važiuoju jo pasiimt.

-Aš važiuoju kartu.-Norėjau pasekt paskui ,tačiau jis sustojo tiesiai priešais Darren kabineto duris ir atsisuko į mane.

-Atleisk Adeline ,tačiau Darren dabar nesusitvarko su savo mintimis ir nemanau jog būtų gerai jei būtum šalia. Prižiūrėk kompanija kol mūsų nebus ,o aš pasistengsiu išsiaiškint kas negerai.

Norėjau paprieštaraut ,tačiau nespėjau kai jis tiesiog išėjo palikdamas mane tuščiame Darren kabinete. Stovėjau bandydama suprast ką turėjo reikšti jo žodžiai jog Darren nesusitvarko su savo mintimis ,tačiau kuo daugiau galvojau tuo buvo blogiau man.

Visiems darbuotojams išsiskirsčius buvau visiškai viena prie savo stalo ir toliau dėliojau popierius pagal tvarką vis žvalgydamasi į telefoną. Laukiau skambučio arba bent jau žinutės jog viskas gerai ,tačiau atrodo buvau pamiršta. Nusprendžiau sėdėt iki vėlumos ,kadangi darbas padėjo negalvot apie jog kažkas nutiko su Darren ,tačiau galiausiai atėjo laikas kai apsauginis išprašė manęs palikt kompaniją.

Grįžus namo išlipau iš taksi ir nusižiovavau su telefonu pasišviesdama geležinius laiptus iki savo buto. Mintyse tyliai niūniavau dainą ,kurią kažkada girdėjau Darren automobilyje ,kad negalvočiau apie jog esu pasimetus dėl to kas vyksta. Ištraukiau buvo raktus iš kišenės ir pakėlus akis jie iškrito man iš rankų ,kai pamačiau prie savo durų sėdintį Darren. Jis buvo atsitūpęs prie durų ir susivyniojęs į savo paltą ,bei užmerkęs akis.

-Darren? -Man ištarus jo vardą ir lėtai pramerkė akis ,kurios buvo paraudonavusios lyg jis būtų verkęs ,tačiau tikriausiai taip atrodė dėl miego prie mano durų.