Empire (Lithuanian)

22

Sėdėjau savo kėdėje ir persirašinėjau tvarkaraštį visai savaitei ,kadangi Liza atsiliepinėjo į visus mano skambučius ,kol leidau laiką su Darren konferencijų salėje. Visi pradėjo skirstytis ,kaip ir Liza kuri paliko užrašus ir atsisveikinus išėjo. Nusižiovavau ir ranka pasirėmiau galvą prie stalo toliau rašydama į užrašinę ,kol galiausiai akys užsimerkė.

Prabudau ant minkštos odinės sofos ,kurią jaučiau po savo delnais ,o kai pramerkiau akis apsidairiau suprasdama jog esu Darren kabinete. Gulėjau ant jo sofos ,o ant mano kūno buvo plonas pledas ,kuris sulaikė mano kūno šilumą. Pakėliau galvą nuo pagalvėlės pamatydama Darren sėdint ant grindų gale sofos tiesiai priešais stiklinę lentą ant kurios jis kažką rašė su markeriu. Jo švarkas gulėjo šalia jo su kompiuteriu ir kažkokiais popieriais. Viena ranka jis kažką rašė ,o kita spaudinėjo kažką kompiuteryje.

-Kaip aš čia patekau ? 

-Aš atnešiau kol miegojai.-Atsakė net neatsisukdamas į mane ir įsidėjo markerį sau tarp lūpų ,kol abi rankos užsiėmė ties kompiuterio klaviatūra.

-Kodėl? -Po mano klausimo jo pirštai sustojo grot per klaviatūrą ir pagaliau jis atsisuko į mane.

-Juk prižadėjau pasirūpint tavim argi ne ? -Nesuprantu ,kaip jis gali būt toks ramus ir kalbėt viską ką galvoja nevyniodamas į vatą. Nežinojau ką turėčiau atsakyt ,nes jis tiesiog žiūrėjo į mane paversdamas tyla kažkodėl nejaukia.

-Turėčiau jau eit namo.-Nejaukiai šyptelėjau pakildama nuo sofos ir pasitvarkydama plaukus išsitiesiau pramankštindama nugarą. Jis nieko neatsakė tik nusisuko vėl prie savo darbų ,todėl sustojau prie kabineto durų. Kelias minutes tiesiog žiūrėjau į jį dirbantį ir tik dabar pastebėjau jo pajuodusius paakius ,kurie tik bylojo koks jis pavargęs. Pažiūrėjau į laikrodį ant savo riešo ir mintyse nusikeikiau ,kadangi širdis neleidžia palikt jo vieno. Gyliai įkvėpiau, iškvėpiau grįždama ir atsisėsdama šalia jo. 

Jam atsisukus iš jo žvilgsnio supratau jog jis toks pats nustebęs ,kaip ir aš pati kadangi neplanavau jog pasiliksiu. 

-Argi nesakei jog eini namo? 

-Negaliu paliks tavęs juk įklimpom čia kartu. -Pavarčiau akis atsukdama į save nešiojamą kompiuterį. Manau jis buvo patenkintas mano atsakymų ,nes menkai šyptelėjo vėl atsisukdamas į lentą ant kurios rašė į vairius skaičius. Įdėmiai klausiausi kiekvieno jo žodžio negalėdama atitraukt akių nuo jo judančių lūpų. Jis vis atsisukdavo pasitikslint ar girdžiu jį ir ar tikrai užrašiau viską į kompiuterį prie to pačio mokindamas mane kaip apskaičiuot tam tikrus kompanijos resursus.

-Nepamiršk įtraukt ir šitos eilutės.-Jis rodė pirštu į kompiuterio ekraną ir linktelėjau kramtydama aptinę lūpą ,nes buvo sunku suprast tiek daug informacijos per vieną vakarą.

-Ar matai šitai? Jeigu nors vienas skaičius neatitiks tai. Palauk reikia perjungt išrašus.-Stebėjau jį susikaupusį ir mintyse sukosi tik tai jog jis tikriausiai protingiausias žmogus kurį esu sutikus per visą savo gyvenimą. 

-Štai čia naujausias išrašas iš Harrison kompanijos. -Jis rodė pirštu į įvairius skaičius ir lygino su savo kompanija ,tačiau viskas ką mačiau tai jo judančias lūpas iš kurių negirdėjau jokio garso. 

-Ar tavo galvoje sukasi tik darbas? -Paklausiau pertraukdama jo kalbą ir jis iškart atsisuko į mane. Stebėjau ,kaip jis suspaudžia lūpas į tiesia liniją ,tačiau tai truko neilgai kai čiupo mane už riešo ir patempė man kūną priversdamas nukrist jam ant kelių. Nesupratau ,kas vyksta ir kaip staigiai jis delnu suėmė mano skruostą sujungdamas mūsų lūpas. Atsakiau į bučinį vis dar gulėdama jam ant kelių ir jam atsitraukus nesulaikiau šypsenos ,kuri atsirado ant mano lūpų.