Empire (Lithuanian)

20

Nežinau kiek laiko buvau beveik jam ant kelių ,kol jis sėdėjo baloje ,tačiau pajaučiau kaip jo rankos šiek tiek atsileidžia. Lėtais judesiai atsitraukiau ir ranka prilaikiau jo galvą ,kad neprabustu ,kadangi jo akys buvo užmerktos. Laikydama jo galvą ištiesiau ranką iki kabyklos ant kurios buvo rankšluostis ir įdėdama daug pastangų vos pirštais sugraibiau pasiekdama jį. Vos tik rankšluostis atsirado mano rankose, lėtai pradėjau šluostyt jo veidą ir kaklą ,kuris matėsi pro tris sagas ,kurios buvo prasegtos jo marškinėlių apykaklėje. Kelis kartus perbraukiau sausu rankšluosčiu jam per plaukus kažkiek nusausindama ir galiausiai padėjau rankšluostį jam ant krūtinės. 

Priėjau ranką jam prie kaktos jausdama jog temperatūra nukrito ir tuo pačiu metu jis pramerkė akis susitikdamas su mano žvilgsniu.

-Ar jautiesi geriau? -Mano balsas buvo švelnus ,tačiau jis nieko neatsakė tik atsistūmė nuo sienos ir su mano pagalba atsistojo. 

-Turėtum jau eit.-Su tuo tiesiog pradėjo palikdamas mane viena tuščioje vonioje. Sudrebėjau iš šalčio ,tačiau pažvelgiau į veidrodį pamatydama savo paraudusias akis. Žiūrėdama į savo atvaizdą nuleidau akis pažiūrėdama į savo rūbus ,kurie buvo šlapi ir grįžus prie savo akių jaučiau ,kaip viduje širdis plaka lyg pašėlus. Pamačius jį be gyvybės ženklų ant vonios grindų nežinau ,kodėl tačiau nejučiomis verkiau ir maldavau mintyse kad jam viskas būtų gerai. Nežinau ,kodėl darau sau tai ,tačiau negaliu palikt visko taip kaip jis nori ,todėl susikaupiau ir pasekiau paskui jį.

Grįžau ilgu koridoriumi rasdama jį svetainėje su rankšluosčiu rankose ir nugara į mane.

-Paaiškink kas vyksta ! Tuojau pat! -Sušaukiau sugriebdama jo petį ir atsukdama jį į save.

-Manai gali žaist su kitų žmonių jausmais ?! 

-Nesuprantu apie ką tu.-Jis apsimetė nustebęs ir iš įniršio pastūmiau jį priversdama žengt kelis žingsnius atgal.

-Visą tai ką mačiau vonioje ar bent įsivaizduoji kokią baimę jaučiau ? Maniau tu nebekvėpuoji ! Ar tau tai atrodo juokinga vedžiot mane už nosies lyg būtum mano šeimininkas? -Dar kartą jį pastūmiau nusivalydama ašarą ,kuri kaip išdavikė nubėgo mano skruostu. Jo veidas pasikeitė akimirksniu iš ramaus į rūstų lyg juodas dangaus iš kurio galima sulaukt tik audros.

-Baimę? Ar bent žinai ,kas yra tikroji baimė ,Adeline? Niekada nevedžiojau tavęs už nosies ,nes kiek prisimenu visada tave perspėjau neįsižiūrėt manęs .-Jo balso tonas kilo ir jis dėjo žingsnį link manęs priversdamas pajaust baimę ,tačiau nepasidaviau laikydamasi savo pozicijos.

-Visą tai kas sukasi tavo galvoje yra netikra ,todėl sustabdyk save kol ne vėlu.-Jo tonas buvo grasinantis.

-Kiekvieną kartą kai tave pamatau man pasidaro blogą ,todėl noriu kas išnyktum ir niekada nesirodytum mano akiratyje supratai? -Paklausė gyliu balsu stovėdamas tiesiai priešais mane ,o kai neatsakiau sugriebė už pečių.

-Supratai?! -Jis papurtė mane ir paleido priversdamas paeit kelis žingsnius atgal. Ašaros riedėjo mano skruostais neleisdamos man suprast kas vyksta ,tačiau šiuo metu norėjau tik leist joms tekėti lyg tai leistu man pasijaust jaukiau po jo žvilgsniu. Drėgna rankove nusivaliau ašaras sudrebėdama ir palinksėjus kuo greičiau apsisukau pajudėdama link išėjimo. 

-Šūdas! -Girdėjau jo riksmą ir kaip kažkas sudūžta ,todėl pagreitinau savo žingsnius stikliniu koridoriumi. Nespėjus pasiekt durų buvau sugriebta už riešo ir su didele jėga mano nugara susidūrė su siena. Nežinojau kas vyksta ,kai jis trenkė kumščiu man prie veido tiesiai į stiklą į kurį buvau atsirėmus su nugara priversdamas mane sudrebėt iš baimės. 

-Nustok prašau.-Sukūkčiojau girdėdama jo gilų kvėpavimą ir jis sumažino atstumą tarp mūsų užgoždamas mano kūną savuoju. Verkiau nejudėdama ir pajaučiau kaip jis padėjo savo galvą man ant peties ,gyliai kvėpuodamas lyg bandydamas save ramint. Stengiausi kvėpuot kuo tyliau nors širdis plakė lyg pašėlus ir plaučiuose trūko oro.