Empire (Lithuanian)

39

**Adeline pozicija**

Ėjau šaligatviu negalėdama nustot galvot apie Darren paskutinius žodžius. Norėjau pasilikt ,tačiau žinojau jei pasiliksiu nuo to nebus geriau nei vienam iš mūsų ,todėl turėjau ignoruot visus savo norus ir išeit neatsisukdama. Galvojau apie tai ,kas bus toliau negalėdama įsivaizduot ką turėčiau daryt toliau. Mintys apie tai jog Darren nuleidžia rankas kovodamas prieš ligą tik gražiną mintis apie tai jog ateis diena kai reikės atsisveikint.

Nusivaliau ašaras ,kurios man nežinant susikaupė akyse ir gyliai įkvėpus apsidairiau suprasdama jog nežinau kur atėjau. Geriau apsidairius galvoje atkūriau prisiminimus apie tai jog pastatas prieš kurį stoviu yra ta pati kavinė ,kurioje pusryčiavau su Darren. Prikandau lūpą gyliai įkvėpdama ir palipus kelis laiptelius pravėriau kavinės duris taip pajausdama saldų vanilės kvapą.

Atsisėdau prie lango ten pat ,kur pirmą kartą apsilankiau čia su Darren. Atsiverčiau meniu ir perskaičius pirmą sakinį pakėliau akis pajautus jog kažkas atsisėdo į kėdę priešais mane.

-Tu mergina ,kurią buvo atsivedęs Darren.-Kalbėjo Aeron. Linktelėjau šyptelėdama ir jis palinksėjo kelis kartus.

-Atrodai nusiminus ar galiu kuo padėt? -Jis buvo malonesnis nei pirmą kartą mums susipažinus ir manau tai dėl to jog Darren nėra šalia manęs.

-Blogai jaučiuosi ,todėl geriau jau eisiu namo.-Pakilau iš savo vietos ir jis pakilo su manimi.

-Pabūk dar šiek tiek. Pavaišinsiu tave skaniu desertu ,kuris praskaidrins tavo dieną.

-Jūs labai malonus ,bet nereikia.

-Viskas gerai ,esi žmogus dėl kurio Darren šypsosi ,todėl dar labiau noriu tave pavaišint.-Suspaudžiau lūpas į tiesią liniją sutikdama ir prisėsdama atgal ant savo kėdės. Jis tik plačiau nusišypsojo išeidamas ir palikdamas vieną ,kai žiūrėjau į cukrinę ant stalo ir bandžiau suprast Darren santykius su Aeron. Jie elgiasi taip lyg būtų didžiausi priešai ,tačiau dabar esu vaišinama ,nes suteikiu Darren šypsena ir tai pats keisčiausias priešo ėjimas. Negali būt jog jų santykiai būtent tokie ,kaip apibūdino Darren ir nujaučiu jog tai buvo dar vienas melas ,kaip tai jog jam viskas bus gerai. Jaučiuosi taip lyg visą šį laiką palaikiau žmogų ,kuris maitino mane melais kas leido jam mane prisijaukint.

Ranka perbraukiau per kaklą nusiimdama skarą ir pirštais pajausdama pakabutį ,kurį padovanojo Darren. Nurijau seiles apsukdama taip jog rasčiau atsegimą ir nusisegiau padėdama ant stalo priešais save jog pagaliau išsiaiškinčiau ką jis reiškia. Įdėmiai žiūrėjau į karūną ,kuri tikriausiai atspindėjo visai ne tai apie ką pirmiausiai pagalvojau ,kadangi tai ką galvoja Darren išsiaiškinti buvo tas pats kas išsiaiškint mėnulio tamsiąją pusę.

Krūptelėjau ,kai kažkas padėjo vaflių lėkštę ant stalo prieš mane ,todėl greit patraukiau pakabutį įsidėdama į kišenę ir pakeldama akis jog pamatyčiau Aeron ,tačiau nustebau pamatydama moterį.

-Ačiū.-Šyptelėjau paimdama sirupo ir užpildama ant vaflių ,todėl sustingau paimdama šakutę ir vėl pakeldama akis ,kadangi moteris nesitraukė nuo stalo.

-Ar kažkas ne taip? -Paklausiau ir ji atsiduso atsisėsdama į vietą priešais mane.

-Ar mano Darren įskaudino tave ?
Nepajudėjau iš vietos bandydama suprast kodėl ji sako jog Darren jos ir atrodo tai jai buvo lyg ženklas toliau kalbėt.

-Jis geras vaikas ,tačiau vis dar nežino kaip naudot savo širdį. -Taip ,kaip ji žiūrėjo į mane tik labiau suglumino ,todėl nejaukiai šyptelėjau taip priversdama ją irgi nusišypsot. Atrodo sustojau kvėpuot ,kai ji ištiesė ranką ir uždėjo ant mano riešo perduodama savo šilumą.

-Ačiū ,kas esi šalia mano vaiko.- Jai ištarus šiuos žodžius jaučiausi taip lyg būčiau nukritus nuo aukščiausios uolos į jūros bangas ,kurios privertė akimirksniu prisimint Darren nuotrauką auksiniuose rėmeliuose. Mačiau jog jos lūpos lėtai juda ,tačiau nieko negirdėjau toliau žiūrėdama į jos veidą ,kol galiausiai ji nusišypsojo tokia pačia šypsena.

-Darren mama? -Įsiterpiau ,net nežinodama apie ką ji kalbėjo ,tačiau jai linktelėjus pajaučiau kaip mano smegenys visiškai sustojo veikt. Vos tik įsižiojau joks garsas neišėjo ,nes nežinojau ką turėčiau sakyt susipažinus su Darren Grove mama. Atrodo ji ruošėsi kažką sakyt ,tačiau pamačius kažką už manęs jos šypsena dingo ,kai kažkas staigiai atsisėdo šalia manęs ir uždėjo ranką ant Darren mamos ,kuri vis dar laikė mano ranką.

-Kaip malonu tave matyt mama.-Greit pasisukau pamatydama Darren su šypsena žvelgiant tiesiai į savo mamą ir nesuprantant jog žmogus ,kurio ranką laikė jo mama buvau aš.

-Tavo sūnus nuveikė tiek daug blogo jog atėjo išpažinties ar išklausysi? -Jis šypsojosi kalbėdamas su ja ,tačiau ji buvo susiraukus ir pabadė ištraukt savo ranką ,tačiau jis tik labiau prispaudė ją prie stalo kartu su mana.

-Argi nepasakysi ,kaip manęs pasiilgai? -Jo balse girdėjau sarkazmą.

-Ar žaidžiam tylos karą ? Puiku tuomet bent jau pavalgysiu.-Nusijuokė ištiesdamas kitą ranką ir pabandė paliest vaflius lėkštėj prie mūsų rankų ,tačiau jo mama trenkė jam per ranką.

-Smurtauji prieš savo sūnų.-Darren dar kartą pabandė paliest vaflius ,tačiau ji trenkė dar kartą greit patraukdama lėkštę ir atrodo jie abu pamiršo jog sėdžiu šalia jų ir tiesiai po jų rankomis yra maniškė.

-Aš neturiu sūnaus.- Jo mamos balsas privertė Darren žandikaulį įsitemt ir ji staigiu judesiu greit ištraukė savo ranką taip palikdama Darren delną tiesiai ant mano rankos. Tai atkreipė jo dėmesį, sekundei jis atsisuko į mane ir grįžo prie savo mamos ,tačiau lyg susivokęs ką pamatė greit atsisuko į mane.

-Adeline? -Jo balsas buvo toks pats nustebęs ,kaip ir jo žvilgsnis. 

-Aš jau eisiu.-Pakilau iš savo vietos ,tačiau jis nuleido akis lyg susiprasdamas jog laiko mano ranką ir suėmė suspausdamas ją labiau.

-Džiaugiuosi ,kad radau tave.

-Manau pakankamai pasakėm vienas kitam kompanijoje.-Priminiau pabandydama ištraukt ranką iš jo gniaužtų ,tačiau jis dar stipriau suspaudė trūktelėdamas link savęs jog atsisėsčiau į kėdę šalia jo.

-Išklausiau tavęs ,todėl dabar turėsi išklausyt manęs.

-Jei ruošiesi ir toliau maitint mane melais ,tuomet gali negaišt savo brangaus laiko.-Perspėjau nedrįsdama pažiūrėt jam į akis ,todėl žiūrėjau į meniu ,kuris gulėjo ant stalo.

-Maitint melais ? Aš niekada nemaitinau tavęs melais.-Jis atrodė nustebęs ,todėl neatlaikiau jo aktorystės ir pakėliau akis į jį.

-Tavo sveikata nėra tokia nuostabi ir ši kavinė nėra tavo priešai.-Priminiau jam vėl nusisukdama ,kadangi stengiausi laikyt savo toną žemesnį jog kiti žmonės neišgirstų.

-Niekada tau nemelavau tik nutylėjau ,o tai nėra melas ,Adeline.
Sukandau dantis suprasdama ,kas jis teisus ,tačiau negalėjau nustot pykčio kuris virė mano viduje.

-Atsiprašau. Atsiprašau už tai koks esu ir atsiprašau jog negaliu pakeist savo likimo. Atsiprašau už tai jog esu priežastis dėl kurios tau skaudą širdį. Atsiprašau už viską. -Jaučiau ,kaip jo žodžiai priverčia susikaupt ašaras mano akyse ,todėl norėdama laikytis negalėjau pažvelgt į jį.

-Prašau atsisuk ir pažvelk į mane.-Jo tonas buvo švelnus ,todėl laikiausi bijodama atsisukt.

-Adeline.-Jo balsas buvo tylus ir švelnus ,kas privertė ašarą nubėgt mano skruostu. Jo švelnūs pirštų galai prilietė mano skruostą nuvalydami ašarą ir suėmęs mano žandikaulį lėtai atsuko mano veidą jog pažvelgčiau į jį.

-Prašau nepaleisk mano rankos ,nes be tavęs bijau jog pasiklysiu tamsoje.

Drama!

Tikiuosi  jums patiko ir nepamiršit komentarų ,kuriuos man taip gera skaityt ypač kai guliu lovoj su temperatūra.

Kita dalis rytoj ;)