Empire (Lithuanian)

19

Nejaukiai stovėjau ir žiūrėjau į jį ,kadangi jis akimis bėgiojo po mano būtą ,kol galiausiai pajautęs mano žvilgsnį atsisuko į mane.

-Nežinau ką turėčiau dabar sakyt ,kadangi mano bute niekada nebuvo direktorius.-Nejaukiai tampiau rankovių kraštus kramtydama apatinę lūpą ir jis atsiduso susikišdamas rankas į kišenes.

-Galėtum pavaišint direktorių arbata.-Jis kalbėjo labai ramiu tonu visiškai nesureikšmindama savo buvimo darbuotojos namuose ir tikriausiai turėčiau nesistebėt pagal tai ,kaip jis gerai slepia savo emocijas kiekvieną kartą kai kažkas nutinka. 

Linktelėjau apsisukdama ir stengdamasi nevilk kojų nuėjau į virtuvę už baro ,kad užkaisčiau arbatinuką. Jis priėjo arčiau atsistodamas prie lango ant kurio stovėjo rėmeliai su nuotraukomis ir atsargiai apžiūrėjo nieko neliesdamas. 

-Ar žinai ,kad karštas vanduo iš krano į arbatinuką nėra sveika.-Jis ištarė tai net neatsisukęs ir užsukau kraną sekundei sustingdama.

-Bet taip greičiau užverda.-Tyliai pasakiau ir jis sekundei į mane pažiūrėjo vėl nusisukdamas ir prieidamas prie knygų lentynos. Nusikeikiau mintyse ir išpyliau karštą vandenį ,pripildama arbatinuką su šaltu vandeniu. Jis buvo nusisukęs nugara į mane ,todėl galėjau stebėt kiek norėjau ir nebūt prigauta jo. Jis pakėlė ranką ir ištraukė vieną knygą iš lentynos. Pasirėmiau į šaldytuvą ir pakreipiau galvą ,kad matyčiau jo pusę veido. Jis atvertė knygą akimis pramesdamas kas rašoma ir apsilaižė lūpas ,o tada greit atsisuko priversdamas greit apsisukt ir atsitrenkt į šaldytuvo dureles.

-Nežinojau ,kad domiesi verslu.-Prabilo ir patryniau rankas ,kurios buvo prakaituotos.

-Noriu būt kuo naudingesnė savo darbe.-Atsisukus greit šyptelėjau ir užpyliau arbatą pastatydama puodelius ant stalo priešais sofą. Išsitiesiau stovėdama ir jis padėjęs knygą atgal į lentyną atsisuko pasižiūrėdamas į mane. Atrodo sustojau kvėpuot ,kai jis sumažino atstumą tarp mūsų atsistodama tiesiai prieš mane taip ,kad jausčiau jo kvėpavimą.

-Tai labai blogai.-Jo balsas buvo švelnus ir nesupratau ,kas vyksta kai viena ranka prilietė mano smakrą ir kilstelėjęs mano galvą pasilenkęs švelniai sujungė mūsų lūpas. Jo lūpos buvo tokios švelnios ,kad atrodo nepajaučiau ,kad jos susilietė kadangi jis nespėjus pajaust jų skonio atsitraukė per kelis centimetrus. Pramerkiau akis tik tam jog pamatyčiau jog tikrai nesapnuoju ir švelniai ranka suėmus jam už kaklo pasistiebiau dar kartą sujungdama mūsų lūpas. 

Jis dvejojo kelias sekundes ,tačiau mano lūpoms prasiskyrus atsakė į mano bučinį prisitraukdamas mane per liemenį. Per visą kūną perėjo elektros bangelė ,kuri sukėlė kiekvieną plaukelį ant kūno lyg primindama man jog esu gyva. Atrodė taip lyg tai buvo lempta ,todėl nenorėjau paleist jo kūno ,tačiau jis pirmas atitraukė mane nuo jo. 

-Tai blogai ,Adeline, labai blogai.-Jis laikė mane suėmęs už pečių ir abiejų mūsų lūpos buvo šlapios nuo bučinio. 

-Kodėl? 

-Nenoriu jog įsimylėtum mane ,nes galiausiai liksi viena ir įskaudinta. -Jis paleido mane paeidamas žingsniu atgal ir nusivalydamas lūpas lyg norėdamas pamiršt mano lūpų skonį ant savųjų.

-Tai kodėl pabučiavai mane pirmas? Jeigu nenori manęs nukreipt neteisinga linkme tai turėtum prisimint žmogiškumą ir neklaidint. Kartoji ,kad liksiu įskaudinta ,kai iš tiesų tu pats bijai jog būsi įskaudintas argi ne taip? -Buvau užtikrinta ir drąsi sakydama žodžius ,todėl sulaukiau įžymiojo Darren Grove žvilgsnio. Jo antakiai nežymiai susiraukė ir akys tapo šaltos.

-Tai buvo tiesiog bučinys ,kuris padėjo man apsispręst jog nenoriu tavęs.-Jo žodžiai privertė viduje sukilt jausmus ,kurie perėjo per visą kūną priversdami pasijaust nemaloniai. Neturėjau ką atsakyt ,kadangi žiūrėjau į jį nesuprasdama ,kodėl jis taip elgiasi lyg būčiau jo nuosprendis.