And you're just a beautiful mistake (lietuvių kalba)

59 Dalis

- Juk aš  jai liepiau bėgti, kai atiminėjau šautuvą iš Felicijos.. Ji pabėgo! - žiūrint į tylinti Liamą, Hariui po truputi ėmė grįžti prisiminimai iš to vakaro. Jo kvėpavimas gilėjo su kiekviena minute. Vaikinas pasinėrė į savo prisiminimus. 

Pamatęs, jog Fel ruošiasi šauti į Melani, jis puolė juodaplaukę ir pabandė atimti šautuvą. Gaidukas buvo užtaisytas ir jiems bekovojant dėl šautuvo, jis iššovė. Juodaplaukė paleido iš rankų šautuvą ir sustingo, kulka pataikė jai į pilvą. Supratęs, kad ji pašauta, garbanius išsigando ir atsitraukė. Jis kelias akimirkas stebėjo ją, vis dar gerai nesuvokdamas, kas ką tik atsitiko. Giliai įkvėpęs vaikinas apžiūrėjo kambarį, jame buvo tik Lizz, kuri atgavusi sąmonę, su išgąsčiu stebėjo šią kovą dėl šautuvo. "Mes tuoj iš čia išeisim.." priėjęs prie šviesiaplaukės, pasilenkęs vaikinas raminančiai sušnabždėjo  ir ruošėsi ją išnešti, bet išgirdo Mell klyksmą ir neaiškų dundesį. Jam nė nespėjus atsistoti, Fel šovė į jį. Kairiajame petyje vaikinas pajuto nežmonišką skausmą, o po kelių sekundžių jis nukrito šalia Lizz ir nebeatsigavo visus metus.

- Ji bėgo, bet paslydo ir nusirideno nuo laiptų. Kai Lizz mus atvedė pas jus, ji gulėjo visiškai be sąmonės, - Zaynas stengėsi šnekėti kiek įmanoma ramiau, nors jam irgi buvo sunku tai daryti.

- Atsigavusi, Felicija sužinojo, kad bus paguldyta į beprotnamį ir po kelių dienų dar  ligoninėje nusižudė, - toliau pasakojo Zaynis, atidžiai stebėdamas Harį ir jo savijautą. Jis buvo pasiruošęs nutraukti šią istoriją, kad per daug nenervintų garbaniaus.

-  Mergaitė gimė po savaitės, bet  įvyko komplikacijos. Ji išgyveno tik kelias dienas...   - pagaliau atsisukęs, Liamas ranka nusivalė ašarotas akis ir atsirėmė į sieną bandydamas tvardytis. Liamui buvo labai skaudu prisiminti dukrelės praradimą, jam vis dar skaudėjo ir jis žinojo, kad šis skausmas niekada nepraeis. 

- Man labai gaila, Liamai, - garbanius užjaučiančiu žvilgsniu pažvelgė į draugą, nežinodamas kaip jį paguosti, - o kaip... Mell? Juk ji ne...

- Ji gyva, bent jau aš tikiuosi, - ilgai tylėjęs, pagaliau prabilo ir Nialas.

- Kaip tai...? - išgirdus, jog Mell gyva, vaikinui lyg akmuo nuo širdies nusirito. Jam labai skaudėjo širdį dėl Liamo ir Melani mergytės, bet dar ir Mell netekties jis nebūtų pakėlęs.

- Ji labai pasikeitė po Amelios... - Liamo balsas užlūžo, bet giliai įkvėpęs, jis tęsė toliau, - ji užsidarė savyje, su niekuo nešnekėjo, pradėjo nieko nesakius išeidinėti, vartoti kažkokius svaigalus... Ji neleido man būti su ja, neleido padėti.

- Prieš kelias savaites jį atsidūrė ligoninėj dėl perdozavimo, bet po kelių dienų atsigavusi  paliko laišką ir išėjo, - šią liūdną istoriją užbaigė Lou, kuris jaudinosi dėl Mell elgesio ir gerovės taip pat kaip ir visi, juk ji buvo pirmoji jo meilė ir viena geriausių draugių.

- Kaip tai išėjo..? Reik ją surasti, - po visų išgirstų naujienų, Haris buvo labai susijaudinęs. Jis negalėjo įsivaizduoti, kokia skaudi yra tavo vaiko mirtis, tačiau iškart suprato, jog privalo rasti Mell, privalo padėti jai atsitiesti. Vaikinas patraukė nuo savęs visus vamzdelius bei laidelius ir atsargiai išlipęs iš lovos, ėmė po spinteles ieškoti savo drabužių.

- Hari, ji nenori grįžti, bent jau kol kas, mes bandėm... - jį bandė stabdyti Lou, tačiau Haris jo net neklausė.

- Liamai, tu juk padėsi ją surasti, - užsidėjęs džinsus, garbanius atsistojo priešais Liamą ir suėmė jį už pečių, atidžiai stebėdamas jo akis.

- Manai, aš sėdėjau rankas sudėjęs ir nebandžiau jos susigrąžint? Ji tiesiog nenori.. bus geriau, jei paliksi ją vieną,  - rudaplaukis kiek suirzo ir patraukė Hario rankas nuo savęs, - atleisk.. Tau reikia pailsėt, gulkis, juk ką tik pabudai.. - attsitraukęs nuo jo per kelis metrus, vaikinas sugniaužė kumštį, bandydamas tramdyti nusivylimą ir pyktį dėl Mell elgesio bei išėjimo, jis nenorėjo išsilieti ant Hario.