And you're just a beautiful mistake (lietuvių kalba)

40 Dalis

Rytas buvo niūrus. Pilki lietaus debesys aptraukė dangų ir užstojo saulės šviesą, kuri bandė pro juos prasibrauti, tačiau jai nepavyko. Rouz sustojus ties mokykla, mudu su Niallu išlipom iš mašinos ir patraukėm mokyklos link. Labai bijojau mokykloje sutikti Zayną ir Louis, žinojau, kad jiems visas šitas reikalas su Liamu visai ne prie širdies. Tačiau labiausiai bijojau sutikti Harį, kurio jau kurį laiką nemačiau. Bijojau pažvelgti jam net į akis, kai prieš kelias dienas jis tik per plauką visko nesužinojo.

- Taigi... Kiek dar laiko žadi apgaudinėti Harį? - nutraukdamas tylą, kiek ironišku balsu prabilo Niallas. Tai buvo ne tie žodžiai, kuriuos norėjau išgirsti iš jo lūpų, bet džiaugiausi, kad jis iš vis prašneko. Po to incidento jis nepratarė man nė žodžio.

- Niallai, tik nepradėk... aš ir taip nebežinau nei ką darau, nei kodėl tai darau, nei ką daryti toliau...

- Aš tau padėsiu suprasti. Tu, mano pusseserė, apgaudinėji mano Geriausią draugą, su Kitu Mano Geriausiu Draugu ir nė nemanai nustoti to daryti..  super mergina esi, - stipriau pabrėžęs kelis žodžius, jis nė nepažvelgė į mane ir ėjo toliau.

- labai ačiū už supratingumą ir palaikymą. Tikrai padėjai.

- visada prašom.

Tuo ir baigėsi mūsų be galo "malonus" pokalbis. Įėję į mokyklą tuojau pat išsiskyrėme ir patraukėm į skirtingas puses. Mano nuotaika iš sumautos, po šio pokalbio pasidarė dar sumautesnė. Šiuo metu norėjau į kokią nors ramią vietelę, kurioje galėčiau tiesiog atsitraukti nuo visko ir ramiai apgalvoti, kaip turėčiau elgtis toliau.

- Sveika, mieloji, - pajutus kažkieno rankas ant savo liemens, krūptelėjau, bet atpažinus balsą lengviau atsikvėpiau.

- Labas, - apsimečiau kiek įmanydama linksmesnė ir ramesnė, kad nesukelčiau jokių įtarimų.

- Viskas gerai? Atrodai kažkokia keista..

- nee, viskas gerai.

- tai kaip sekėsi apsipirkinėti su El? - po šio klausimo kelis kart nesusipratus pamirksėjau ir suėmus jo ranką, pradėjau eiti toliau. Jei rimtai, nė nenutuokiau apie ką jis čia šneka

- na žinai, nusipirkau kelis daiktus ir tiek.. o kaip tau sekėsi? - bandydama nukreipti temą, kuria nors kita linkme, pasisukau į jį.

- buvau susitikęs su vaikinais.. jie kažkokie keisti, ypač Liamas.. o blogiausia tai, kad jie nesako man, kas darosi.. gal aš ką nors padariau ir jie supyko? nieko nesuprantu, - šie Hario žodžiai privertė mane jaustis dar blogiau, giliai įkvėpus stipriai jį apkabinau. Apkabinimas - pats geriausias vaistas, kai tau liūdna ar neramu. Taigi padėjau ir sau, ir Hariui.

- gal tau tik taip atrodo.. nesijaudink,- pažvelgiau į jo akis ir šyptelėjau. Jausdama jo šilumą, supratau, kad tikrai nenoriu jo prarasti.

Pasibaigus pamokoms, Niallas labai užsinorėjo, ko nors užkrimsti, tad pasikvietęs kartu su savimi eiti ir Zayniuką, patraukė į jo mėgstamą kavinę, kuri buvo įsikūrusi šalia parko. Ši kavinė buvo ypatinga ir traukdavo žmones tuo, kad jos viduje stovėjo nedidelę sceną, kurios kampe puikavosi juodos spalvos fortepijonas, kelios aukštos kėdės ir keli mikrofonai. Šioje scenoje galėjo pasirodyti paprasti muzikantai, kurie tiesiog mėgaujasi muzika ir verčia ja grožėtis bei  mėgautis kitus. Tuo ši vieta Niallui labiausiai ir patiko. Kiekvieną kartą, kai jis ateidavo pasiklausyti čia vykstančių pasirodymų, grįždavo kupinas geriausių emocijų ir su dar didesne meile muzikai.

Įėję į kavinukę, jie atsisėdo prie staliuko, esančio šalia scenos ir gavę meniu pradėjo jį vartyti. Vaikinukai buvo taip paskendę savo mintyse, kad nė nepastebėjo, kaip scenoje šviesos patamsėjo ir į ją įžengė mergina su vidutinio amžiaus vyrų. Tas vyras, buvo kavinės savininkas ir pianistas, kuris mielai pagelbėdavo čia pasirodantiems muzikantams. Atsisėdęs prie fortepijono, jis pasuko galvą į besišypsančią šviesiaplaukę merginą, sėdinčia scenoje ant kėdės, ir sulaukęs jos šypsenos, linktelėjo ir pradėjo groti. Niallą grojama muzika kiek išblaškė ir privertė sugrįžti į realybę, tačiau jo akys ir toliau buvo nukreiptos į meniu, bet vos išgirdęs merginos balsą, jis sustingo ir išmetė iš rankų meniu.

- oo Dieve...

- Niallai? Dar didesnė nuolaida vištienai? - Zaynas pažvelgęs į Niallą, kilstelėjo antakius ir toliau žvelgė į draugą, kuris atrodė lyg išvydęs stebuklą.

- tu asilas... 

- tai kas tada?

- čia ji.

- kas ji?

- Rebeka!

- čia ta, apie kurią pasakojai? - susidomėjęs Zaynas pasuko galvą į scenos pusę, - ji gerai dainuoja.

- gerai..? čia nuostabu, - susižavėjęs mergina, jis įdėmiai klausėsi ir spirgėjo iš laimės sėdėdamas prie staliuko, o šypsena veide vis platėjo ir platėjo.

- Mano mažiukas įsimylėjo! - išsiviepęs iki ausų Zaynius draugiškai kumštelėjo Niallui į petį ir patogiau atsirėmęs į kėdės atlošą, klausėsi.

Vaikinams buvo futbolo treniruotė, tad niekieno netrukdoma vakarą leidau savo kambaryje, besiruošdama anglų kalbos egzaminui, kuris bus jau šią savaitę. Žinoma, mokytis buvo sunku, nes dėl nepaaiškinamų priežasčių niekaip negalėjau iš galvos išmesti Liamo. Kai turėčiau galvoti tik apie savo vaikiną, galvoju apie jo geriausią draugą. Aš tikrai super mergina! Nialas buvo teisus...  Šios mintys man kėlė tik dar didesnį stresą. Padėjus knygas į šalį ruošiausi eiti į virtuvę pasidaryti ramunėlių arbatos, kad bent kiek nurimčiau, bet mane sustabdė skambantis telefonas.

- a... - man nespėjus nė prasižioti, Gemma pradėjo tikrąją ta žodžio prasme rėkti į telefono ragelį, nuo ko aš vos neapkurtau.

- tu nepatikėsi!!!!

- Man atrodo aš apkurtau.

- Oi, atleisk... Nesusivaldžiau, tiesiog dabar aš tokia laiminga! 

- Tai puiku. Ir kas gi padarė tave tokia laiminga? 

- Šiandien pas mane buvo atėjęs Liamas ir jis...

- Liamas...? - norėdama įsitikinti ar gerai išgirdau, dar kartą pakartojau jo vardą. Viduje pradėjau jausti keistą nerimą, jog tai ką ji pasakys man visai nepatiks.

- jis sakė, kad labai mane myli ir kad padarė didžiausią klaidą pasaulyje, kai mane paliko.

- tai jūs ir vėl... pora? 

- taip! Matai, tikriausiai ta jo naujoji mergina man neprilygo.. Taip jai ir reikia, gavo ko nusipelnė... Bjaurybė..

- am... Gemma, pakalbėsim rytoj, gerai? Mane kviečia Rouz.. čiau! - ir tuojau pat padėjau ragelį. Kelias akimirkas sėdėjau šoko būsenoj ir stengiausi viską suvokti. Liamas ir vėl su Gemma. Negali būti.. Jaučiau kaip mano kvėpavimas padažnėjo ir kaip mane apima didžiulė pavydo banga. Širdies gilumoje suvokiau, kad ta simpatija rudų akių savininkui nėra jau tokia maža, tai buvo kažkas daugiau.

- tik ne su juo..