And you're just a beautiful mistake (lietuvių kalba)

33 Dalis

Patekėjus saulei ir pasirodžius pirmiesiems jos spinduliams, buvo sunku miegoti toliau, nes jie švietė tiesiai man į veidą. Tingiai pramerkiau akis ir peržvelgiau mašiną, kol sustojau ties Liamo veidu ir susivokiau, kad aš ant jo kelių. Jis jau buvo prabudęs, bet viena ranka ir toliau laikė mane apkabinęs. Visą naktį miegojau kaip kūdikis jo glėbyje, negirdėjau nei griaustinio, nei vėjo šniokštimo, nieko. Tiesiog jaučiausi rami, o svarbiausia saugi, atrodė, jog  šalia jo niekas negali manęs nuskriausti. Pradėjau jaustis kažkaip... keistai.

- labas rytas.

- labas, - tyliai sumurmėjus, papurčiau galvą, kad ji pagaliau atsikvošėtų ir tuojau pat nulipau jam nuo kelių, na juk aš turiu vaikiną, negaliu šiaip sau sėdėti ant Liamo. Pasitaisius plaukus atsirėmiau į sėdynės atlošą ir pažvelgiau tuo "manęs visai nedomini" žvilgsniu, nors, žinoma, pati sau šiek tiek melavau. Truputi domino. Na gal net ne truputį, o daugiau.

Jo akys, kurios buvo lyg maži rudi kristaliukai, apšviesti saulės šviesos pradėdavo spindėti ir tai suteikė jam kažkokio įdomumo ir jaukumo. Norėjosi jį stebėti.

- kaip miegojai? - jo veidą papuošė tą miela šypsena, kuri man pradėjo kelti keistą jausmą, net sunku nusakyti kokį. Kelias akimirkas tiesiog atsijungiau nuo pasaulio ir tyrinėdama jo veidą, tylėjau.

- am.... Mell.

- ... ai.. taip.. ką? Eik taisyti mašinos, Liamai, man reikia namo, - pagaliau atsigavus, papurčiau galvą ir truputi pakeikus save mintyse už žioplumą, atrakinau mašiną ir išlipau. Oras buvo nenusakomai gaivus ir tyras, visur galėjai užuosti lietaus kvapą susimaišiusi su miško ir įvairiausių čia augančių augalų kvapais. Giliai įkvėpus šyptelėjau ir pasisukau į jau besidarbuojantį Liam'ą.

- tau nešalta? Eik apsirengti, juk susirgsi, - pavarčiau akis, kai pamačiau, kad jis taiso mašiną be marškinių, o lauke tikrai nebuvo labai šilta.

- bijai susigundyti? 

- bijau, kad sušalsi.

- aš per daug karštas, nesušalsiu.

- pff... ar man tik atrodo ar tu bandai, mane apžavėti savo raumenimis, Liamai?

- ar man tik atrodo, ar tu niekaip negali nuleisti nuo jų akių?

- manęs taip lengvai nesužavėsi..... Aš turiu Harry.

- jau sužavėjau, mieloji.

- Hazanijau. Nešk savo subinę į lauką arba galėsi eiti pėsčias! - truputi pravėręs lauko duris sušuko Nialas ir įsidėjęs telefoną į kišenę, žiūrėjo į greitkelio pusę. Šiaip ne taip prisiskambinęs Melanei, susitarė, kad ji atvažiuos jų pasiimti. Galvoje Blondinas jau rezgė planą, kaip atskaitys moralą jai ir Liamui už tą jų visos nakties pasimatymą, per kurį jie, neaiškų ką veikė.

- ko tu čia rėkauji, man galva plyšta... - užsimaukšlinęs ant galvos kapišoną, Harry po sunkaus ėjimo, pasiekė lauko duris ir išėjęs, atsirėmė į sieną. Užsimerkęs, jis mėgavosi švelniu vėjeliu ir lietaus kvapu, šie dalykai puikiai tiko atsigaivinimui po audringos vakarykštės naktelės.

- aach.. tikra atgaiva mano galvai.

- taip.. taip gera čia stovėti. Pravėdina galvą, - Nialas pritardamas linktelėjo ir atsirėmęs į sieną, užvertė galvą į dangų.

- tu net nenumanai, koks aš dabar laimingas. Turiu puikią merginą, susitaikiau su geriausiais draugais, pašvenčiau.. viskas tiesiog nuostabu, - vis dar užsimerkęs, bet su šypsena veide kalbėjo Haris. Net nematant jo veido, iš balso buvo galima suprasti, kad jis jaučiasi tikrai laimingas ir patenkintas savo gyvenimu. Niall džiaugėsi, kad jo draugas po tiek laiko, pagaliau ir vėl jaučiasi visiškai laimingas, bet apie Mell ir Liamo susitikimą nutylėjo, kol visko neišsiaiškino. Kad ir kaip sunku buvo tai slėpti nuo savo geriausio draugo, jis jo laimės temdyt negalėjo. Tiesiog neleido širdis.

- žinai Hari... - blondinas norėjo viską pasakyti, bet vos pradėjęs  sudvejojo. Nusprendė, kad bus geriausia nutylėti ir pasakė tai, kas buvo jo galvoje jau visą rytą, - aš noriu valgyt.

- tu kada nors pasisotini? - nusijuokęs Harris suvėlė blondino pasišiaušusius plaukus. Pamatęs į kiemą įvažiavusią mašiną, nieko nelaukęs nulėkė prie jos ir atsisėdo į priekinę vietą šalia Mell.

- Labas, saulele, - nieko nelaukęs garbanius pasilenkęs pabučiavo Mell.

- Harri, baik seilėtis, bent palauk, kol manęs nebus, - pavartęs akis Niallas atsidarė galines dureles ir pamatė tai, kas jį dar labiau suglumino ir papiktino. Bet bandė viską nuleisti juokais

- Sveikas, broliuk, - pagaliau atsitraukus nuo Harrio, Mell pasuko galvą į Nialą ir žaismingai nusišypsojo, su juo pasisveikinus. Pamačius jo veide keistą išraišką, šiek tiek susiraukė, jautė jog kažkas ne taip.

- kas nors nutiko, Niallai? - atidžiau pažiūrėjus į tą vietą, kur buvo nukreiptas jo žvilgsnis, pastebėjo gulinčius vyriškus marškinius. Jie buvo Liamo.

- ne ne, nieko. Tik.... apsvaigo galva.. Tikriausiai padauginau vakar, - sutikęs išsigandusį pusseserės žvilgsnį, pasilenkęs suvyniojo marškinius į gumulą, kurį pakišo po Harrio sėdyne, ir patogiau įsitaisė savo vietoje, lyg niekur nieko.

- am... tai važiuojam, - truputi susinervinus Mell pajudėjo ir nuvažiavo Hario namų link.

- gali pradėt aiškintis, - Niall išsidrėbęs ant savo lovos rimtu žvilgsniu pažvelgė į Mell. Norėjo viską išsiaiškint ir išsklaidyt visas abejones.

- mes nieko nedarėm. Tikrai.

- Leisk spėsiu: jo marškiniai patys nusprendė nusiimti nuo Liamo ir likti tavo mašinoje, taip?

- Nialai..... Jis vakar paskambino visiškai girtas ir aš nuvažiavau pažiūrėt ar jam viskas gerai. Bet, kai jau ruošiausi parvežti jį namo, mašina neužsivedė, o ryšys dingo... O prie visko, dar prisidėjo ir audra.. Va tada ir įstrigom ten iki pat ryto. Jam buvo karšta ir jis nusirengė marškinius, o tada... - jau norėjo pasakot ir toliau visą įstoriją apie Liamo bicepsus, tricepsus ir visus kitus raumenis bei karštumą, bet laiku susilaikius, labai paprastai užbaigė istoriją, - ir tada jis nulūžo. Patikėk manim, aš negalėčiau įskaudinti Harrio.

- Klausyk, nežaisk su jais. Jie mano geriausi draugai, - rimtai pasakęs, Nialeris apkabino Mell ir nuėjo virtuvės link, nes jo pilvas jau garsiausius maršus grojo.

- Mokiniai, tai kiek neįprasta būnant dvyliktoje klasėje ir likus vos pusei metų iki baigimo, bet jūs turite naujoką.. - anglų kalbos mokytoja, sustojusi klasės viduryje, nužvelgė visus čia sėdinčius ir lėtai pasuko galvą į duris. Visi padarė tą patį ir sukluso pamatę įėjusį naujoką.

- užeik  ir prisistatyk.

- aš turbūt sapnuoju, - Mell išsprogdinus akis, negalėjo patikėti tuo ką mato.