And you're just a beautiful mistake (lietuvių kalba)

39 Dalis

- tu šiknius, - bebučiuodama Liamo lūpas, sumurmėjau ir apsivijus rankomis aplink jo kaklą, prisiglaudžiau prie šiltos jo krūtinės.

- aš? kodėl? - išgirdęs mano žodžius, jis plačiau nusišypsojo, tačiau savo lūpų neatitraukė. Prisiekiu Dievu, nesupratau kas man darosi. Tiesiog negalėjau nuo jo atsitraukti... Jis kaip narkotikas, nuo kurio kas kart daraisi vis labiau priklausomas, bet viduje supranti, kad elgiesi negerai ir paskui dėl to gailiesi.

- tu vedi mane iš doros kelio.

- greičiau jau tu mane.

- juk tu atėjai ir pradėjai gundyti mane.

- man ir gundyt nereikėjo.. vos man įėjus, nebeatsitraukei nuo manęs..

- Liamai..mes nuėjom per toli, - šiek tiek atsitraukus nuo jo, pažvelgiau jam į akis, kurios vienu metu skleidė ir džiaugsmą, ir liūdesį. Patogiau įsitaisius ant jo kelių, apklojau mus abu šilta ir minkšta raudonos spalvos antklodę, ir atrėmiau galvą į jo krūtinę.

- suprantu.. bet žinau vieną dalyką, kad ir koks Haris man būtų brangus, aš niekaip negaliu išmesti tavęs iš galvos.

- nieko gero iš to nebus.. tu man patinki, netgi labai, bet.. - Liamo galva buvo nuleista, tad negalėjau matyti jo akių. Švelniai ranka kilstelėjau jo smakrą aukštyn ir pabandžiau nusišypsoti, kad bent kiek pagerinčiau šią situaciją, - bet Haris mano vaikinas, negaliu šitaip elgtis.

- nori pasakyt, kad...

Liamas neužbaigė sakinio, nes į duris kažkas pradėjo stipriai trankyti kumščiu.

- Liamai, tuojau pat nešk savo subinę į apačią. Atvažiavo Haris... Tik apsirenk! Aš visai neturiu noro matyti tavęs nuogo.

- Haris?! velnias, velnias, velnias - pašokęs ant kojų, jis užrėkė ant viso kambario taip priversdamas mane atsibusti iš ką tik ištikusio šoko.

- Haris... čia? - užsimetus chalatą, drebančiomis rankomis vos ne vos sugraibiau durų rankeną ir pravėriau duris. Už jų stovėjęs Lou vaikščiojo pirmyn atgal, kažką neaiškaus murmėdamas savo panosėj.

- viskas gerai? tu visa perbalus.. - priėjęs Lou pažvelgė į mane susirūpinusiu žvilgsniu ir patraukė nuo veido užkritusią rudų plaukų sruogą.

- Mell...? - išgirdęs Lou žodžius sakomus man, Liamas, vos baigęs sagstytis marškinius, tuojau pat priėjo prie manęs ir suėmė veidą delnais. Mano širdis daužėsi kaip pašėlusi, o nuo susinervinimo rankos ėmė drebėti, - viskas bus gerai, prižadu.

- Lik savo kambaryje, pasakysim kad tavęs nėra namie, - Lou sukomandavęs pradėjo tempti Liamą nuo manęs ir galiausiai išsivedęs jį, trinktelėjo jam per jo ir taip susivėlusią galvą.

- šėlioja jis matai.. Ką tu sau galvoji, ką?! Vėliau pašnekėsim, o dabar apsimesk, kad visą laiką sėdėjai ir šnekėjaisi su manim ir Niallu.. ir kodėl jūs abu tokie bėdas traukiantys.. - tiek ir spėjau išgirsti, kol jie dar lipo laiptais. Užrakinusi kambario duris, atsiguliau į lovą ir žiūrėdama į lubas, nusėtas plastmasinių žvaigždučių, kurios šviečia naktį, rimtai viską apgalvojau.

- Nialaaai! - jam pravėrus duris, jis pamatė du savo draugus. Hario veide, kaip visada švietė plati šypsena, na o Zayno veidą puošė kiek mažesnė, bet vis vien džiaugsminga šypsena.

- oo.. sveiki! - bandydamas atrodyti, kuo mažiau susijaudinęs, Nialas plačiai nusišypsojo ir pasitraukė į šoną, kad draugai galėtų įeiti į vidų.

- o, ir jūs čia, puiku! - Hariui ir Zaynui įėjus į vidų, svetainėje ant sofos jie išvydo sėdinčius Louis ir Liamą, kuris atrodė visai pasimetęs ir nežinantis ką daryti. Zaynas, žinodamas visą istoriją, truputi suraukė antakius ir klausiamai išrietęs antakius, pažvelgė į Liamą, kai Haris apsisuko ir pradėjo eiti į visai kitą namo pusę. Sugavęs juodaplaukio žvilgsnį, Liamas kuo puikiausiai suprato, ką nori sužinoti Z, tad jis tik kaltai nuleido galvą ir spėjo pamatyti, kaip Zaynas trinkteli sau per kaktą, sulaukęs atsakymo.

- Hariukai, kur eini? - pamatęs, kad Haris traukia prie laiptų, kylančių į antrą aukštą, Lou tuojau pat atsidūrė prie jo.

- aišku pas Mell, ji savo kambaryje, taip? - vis dar su šypsena veide, jis pažvelgė į draugą ir bandė lipti laiptais, bet buvo sulaikytas Niallo, kuris užstojo jam kelią.

- ne, ji išėjus.. Einam, garbana!

- ji sakė, kad bus namie...

- Eleanora pakvietė ją kartu apsipirkti.

Niallui nežinant ką atsakyti, tuojau pat įsiterpė prie jų stovėjęs Louis. Pajautęs jog kažkas čia ne taip, garbanius prisimerkė ir atidžiai nužvelgė juos, bet nusprendęs, kad greičiausiai jie sako teisybę, apsisuko ir jie visi trys nuėjo į svetainę, kurioje Zaynas ir Liamas labai įnirtingai, dėl kažko ginčijosi. Pamatę Harį jie nutilo ir nukreipė kalbą visai kita linkme.

Visą valandą jie sėdėjo ir tiesiog šnekėjosi, tai apie naująją Niallo simpatiją, tai apie visokius vyriškus reikaliukus, tik šįkart pokalbis buvo... kitoks. Nejaukus, nenuoširdus. Žinoma, Haris nebūtų Haris, jei nebūtų pastebėjęs 2 dalykų: neįprastos Liamo tylos ir tų keistų susižvalgymų tarp jų keturių, kurie nesakė nieko gero. Jis jautė, kad jie kažką slepia nuo jo, ir dabar jis tenorėjo sužinoti ką.