And you're just a beautiful mistake (lietuvių kalba)

21 Dalis

- mano galva... - pradėjau murmėti, kai pajutau nepakenčiamą galvos skausmą. Nelabai suvokiau kas darosi. Pro retkarčiais prasimerkiančias akis aplink save mačiau daug žmonių. Net nesupratau iš kur jų čia šitiek prisiveisė.

- ačiū Dievui, tu pabudai, - pažiūrėjus man į akis, Rouz lengviau atsikvėpė ir pasilenkus, apkabino. 

Vis dar nelabai gaudžiausi, tad plačiai atmerkus akis peržvelgiau kambarį. Hm, įdomu.Daug baltos spalvos, krūvos visokių aparačiukų ir kitokių nesąmonių. Vyras su baltu chalatu, kuris su savo juodais ūsiukais atrodė grynai kaip Hitleris. Velniai rautu, kur aš papuoliau?! 

- Reikia sutvarkyti kelis dokumentus ir galėsite vežtis ją namo. Jai jau viskas gerai, namuose jai bus geriau, - vyras su baltu chalatu pasakė Rouzei ir maloniai man nusišypsojęs išėjo.

Lengviau atsidusau išgirdus žodį ligoninė, bent žinosiu, kad ne į kokią psichiatrinę papuoliau. Bet pala.... Ligoninė?????? 

Tuo metu atsiminiau, jog nukritau. Staigiai atsisėdau ir apžiūrėjau save. Mano kairė ranka buvo papuošta gibsu, kaip vėliau man paaiškino,  ji buvo lūžus. Šaunu. Dar negana to susitrenkiau ir nežymiai praskėliau galvą, todėl ant kaktos šono buvo priklijuotas nedidelis pleistras, kuris slėpė siūles. Ir dar didelis galvos skausmas. Na, bet šiaip tai aš buvau sveika kaip ridikas. Truputį apdaužytas ridikas.

Po kokios valandos jau sėdėjau Rouzės mašinoje ir važiavom į namus.

Grįžus, su maišeliu rankose, kuriame buvo vaistai nuo skausmo, nuėjau tiesiai į lovą. Jaučiausi panašiai kaip per sunkias pagirias. Galva plyšo ir kaip sakė Hitlerio kopija su baltu chalatu, teks tai pakęsti dar kelias dienas, nes susitrenkiau galvą gana stipriai.

Taip visą dieną pragulėjau lovoje, klausydama muzikos ir daugiau nieko nedarydama. Rouzės nebuvo, nes ji tvarkė visus likusius reikalus, kad galėtume greičiau iš čia važiuoti. Nenorėjau ir  tingėjau, ką nors veikti.

- Gerai jautiesi? - į kambarį įėjo Rouzė su gėlių puokšte rankose, pažiūrėjau į ją ir iškėliau klausiamai antakius. Jau maniau, kad ji sumąstė man gėlių padovanot. Būtų keistoka tokią gražią puokštę gaut iš jos.

- oi, visai pamiršau. Jas tau prašė perduoti Louis. Jis labai jaudinosi dėl tavęs, - ji  nusišypsojo ir pamerkė gėles į vazą, stovinčią ant mano spintelės.

- gražios gėlės, - burbtelėjau sau po nosim. Lou taip lengvai neatstos, per daug gerai jį pažinojau. Reikia greičiau dingti iš čia, kol dar daugiau neprisidirbau.

Lėtai atsisėdau lovoje ir bandžiau pasėdėti, nes šonus jau baigiau nugulėti.

Pasaulis labai gražiai sukosi ratu, tad ilgiau nė nesivarginau ir vėl padėjau galvą ant pagalvės. 

- aš jau sukroviau mūsų daiktus į mašiną ir manau būtų geriausia važiuoti iš čia... Bijau, kad Niall nesugriautų namų, ten vienas belikęs. Man neramu  dėl jo, - ji pažiūrėjo į mane ir lyg supratus, kad aš noriu namo, pradėjo kalbėti apie išvažiavimą.

Po dešimties minučių jau stovėjau lauke, svirduliuodama į visas puses, kaip vėjo į šonus mėtomas medelis. Sukaupiau jėgas, vargais negalais nusigavau prie mašinos ir įsėdau į ją. Ta lūžusi ranka ir galvos skausmas labai viską apsunkino. Kadangi iki namų buvo likę dar geros dvi valandos kelio, nusprendžiau nusnūsti. Užmerkiau akis ir bandžiau išmesti visas mintis iš savo galvos, kad lengviau užmigčiau,  bet bandymus pertraukė telefono pypsėjimas kišenėje. Išsitraukusi pamačiau, jog gavau naują žinutę.

" Tau viskas gerai?? tikiuosi nieko labai rimto nenutiko. Parašyk, kai grįši namo. xx

Harry."

awww!  Jis rūpinasi manimi. Tikriausiai Niall jau pranešė, kad nudribau nuo kopėčių, nebūtų jis Niall , jei nepraneštų. Harrio žinutė privertė mane nusišypsoti ir tikrai praskaidrino nuotaiką, tad greitai sumaigiau atsakymą.

" Harry turi širdį! Sensacija! Jis rūpinasi, ar man viskas gerai!

 Viskas gerai, po kelių valandų jau būsiu grįžus :)x "

Netrukus gavau atsakymą.

" Dar žinių komandai pranešk šitą sensaciją, jie tikrai apsidžiaugs. Mus gal net ir per teliką parodys! xx"

Skaitant jo sms šypsena vis platėjo.

" Jau pranešiau, eik tvarkytis garbanų, sakė, tuoj užsuks pas tave. Elkis gražiai ir nepridaryk man gėdos, Haroldai :)x"

Dar truputį pasirašinėjus, nė nepajutau kaip užmigau ir miegojau iki pat namų.

- Mell, kelkis, atvažiavom, - jutau kaip kažkas švelniai kelis kartus patapšnojo mane per petį ir tas mane pakėlė iš miego. Sunkiai pramerkus akis, pažvelgiau pro langą, nieko įdomaus nepamačiau, tad nukreipiau žvilgsnį į veidrodėlį. Prieblandoje įstengiau pamatyti, kad veidas buvo išblyškęs, ant kaktos puikavosi pleistro gabalas ir šiaip, atrodžiau klaikiai. 

Kai pagaliau nusvirduliavau iki durų ir  tiesiau ranką prie durų rankenos, kad jas atsidaryčiau, jos pačios ėmė  ir atsidarė. 

- kitą kartą pasiimk mane su savimi, nes tau verkiant reikia mano, kaip apsauginio, paslaugų, saulele, - Haris stovėjo tarpduryje ir žiūrėdamas į mane šypsojosi.

- ką tu čia veiki? -  pakėliau akis į jį ir kelis kartus sumirksėjus šyptelėjau. Nesitikėjau jo čia pamatyti.

- įdomu ką. Aišku, pas tave atėjau. Šį kart nebeleisiu pabėgti, - H tyliai nusijuokė pasakęs paskutinius žodžius ir paėmęs mane už rankos įsitempė į vidų. 

-  neprimink  to įvykio.. man labai gėda..... - visa susigėdus dėl to pabėgimo, nuleidau akis į žemę ir jaučiau kaip mano skruostai po truputi kaista. Gerai, bent tas, kad jis nepyksta. Bent man taip atrodė.

- Nepasakyčiau, kad tau viskas gerai, - nužvelgęs mane nuo galvos iki kojų jis patraukė nuo mano skruosto, užkritusią plaukų sruogą.

- Išgyvensiu, nesijaudink, - pavarčiusi akis atsirėmiau į sieną, nes ėmė svaigti galva.

- Aš tau sakiau, kokia graži netikėlė tu esi? - pamatęs, kad man silpna, jis įžūliai šyptelėjo ir pakėlęs mane ant rankų, lipo laiptais aukštyn.

Atnešęs mane iki mano ir Niall kambario, jis pastatė mane ant kojų ir šyptelėjo. Įėjusi į vidų  išvydau tai, ką ir tikėjausi. Niall sėdėjo ant lovos su savo dvejom meilėm seilėm: gitara ir maistu. Taigi kelias valandas, mes visi trys plepėjom, juokėmės ir dar kartą juokėmės. Jie darė visokias nesąmones, kad tik prajuokintų mane. Laikas praėjo labai greitai. Atėjo vidurnaktis ir Harry jau turėjo eiti namo, nes mama paskambino ir ėmė grasinti, jog nebeleis jam vaikščioti į pasimatymus ir teks pamiršt visas mergas, jei tuojau pat negrįš namo, nes juk rytoj jam į mokyklą. Aišku, tokiu rimtu dalyku jis nerizikavo ir susiruošė eiti.

Palydėjau jį iki lauko durų.

Aš žiūrėjau į jį, jis į mane ir abu tylėjom. 

- tai.......Labos nakties.. - pasakiau žiūrėdama jam į akis, nutraukdama tą nejaukią tylą. Jau ruošiausi eiti atgal į savo kambarį, kai jis priėjęs švelniai mane apkabino ir pabučiavo.

- aš tikiuosi pasirinksi teisingai, Mell... - po to saldaus bučinio, jis atsitraukęs dar kartą man nusišypsojo ir išėjo. Nieko nepasakiau tik kvailai nusišypsojau, nes galva dar labiau susisuko. Supratau, jog jis galvoje turėjo tą pasirinkimą tarp jo ir Zayno.

Lipdama laiptais viską ramiai apgalvojau ir pasiekusi savo lovą, atsiguliau.

- atrodo, jau žinau su kuo eisiu... - sumurmėjau pati sau, dar kartą pagalvodama apie jį, ir panirau į saldų miego pasaulį.