And you're just a beautiful mistake (lietuvių kalba)

6 DALIS

Pripažinsiu, tikrai bijojau ir jaučiau kaip širdis, iš susijaudinimo, plaką vis stipriau ir stipriau.

- paleisk..! – sušukau jam ir nusukau veidą į kitą pusę, kad jis neliestų mano lūpų su savosiomis.

- Nesipriešink.. tau patiks.. – dusliu ir tyliu balsu pasakė, tuo metu jis lenkėsi prie mano veido ir bandė įsisiurbti į lūpas, bet gatvėje lėtai pravažiavo mašina, o jos šviesos apšvietė jo veidą. Tuomet ir supratau, kieno balsas tai buvo.

- Zayn... prašau,– baimės pilnu balsu sukuždėjau. Jo akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, ir pats buvo ganėtinai išbalęs, atrodė taip lyg būtų neblogai pavartojęs kažko stipresnio. Pradėjau dar smarkiau spurdėti jo glėbyje, kad ištrūkčiau. Šaukiausi pagalbos, bet atrodė jog niekas manęs negirdi.

- Užsičiaupk.! – jis suriko atitraukęs rankas nuo manęs ir pastūmė. Nukritau ant žemės ir pajaučiau gana didelį galvos skausmą, jis atrodė kaip išprotėjęs.

- Visai išdurnėjai?! – išgirdau kaip keli vaikinai atėję pradėjo rėkti ir išsivedė Zayn, bet vienas iš tos grupelės liko ir padėjo man atsistoti.

- Tau nederėtų bastytis čia. Ir dar naktį. – piktoku balsu tarė ir paėmęs mane už rankos ištysė iš tamsaus skersgatvio į apšviestą gatvę. Pamačiau jog tai Liam.

- Liam...Jis norėjo... – mano balsas užsikirto ir daugiau nekalbėjau, tik atsitraukiau toliau nuo jo, nes ką gali žinoti, gal ir jis toks pat trenktas kaip ir jo draugelis Zayn.

- Klausyk.. Jis nesuprato ką daro. Jis apsvaigęs.. Nuo visokių nesamonių, kurių prisirūkė. Nesakyk niekam apie tai, jei gali.. Nes jam bus blogai. Aš pašnekėsiu su juo, regis, pirmo pokalbio neužteko, – Liam priėjo arčiau manęs ir rimtai pažvelgė į akis. Atrodo jam tikrai rūpėjo jo draugas. Nieko neatsakiau.

Su savo juodu motociklu jis parvežė mane iki namų, nulipau nuo jo ir nusiėmiau šalmą.

- ačiū, – tikrai nuoširdžiai jam padėkojau ir vos vos šyptelėjau, jis linktelėjo galvą ir išvažiavo. Nuėjau į kitą kiemo pusę, kur stovėjo kopėčios, kiek supratau jos vedė į Niall ir mano kambarį. Užlipau jomis ir tyliai įlipau pro langą. Niall miegojo ir nė nekrustelėjo, kai aš jau buvau kambaryje, tyliai persirengiau ir nuėjau miegoti.

Visa likusi savaitė mokykloje praėjo ramiai, jokių gėdingų incidentų koridoriuose taip pat nebuvo, tad galiu drąsiai sakyti - pirmoji savaitė praėjo beveik idealiai. Niall supažindino su dauguma savo draugų, tad mokykloje pradėjau jaustis jaukiau ir niekas nebespoksojo išpūstomis akimis į mane. Bet visą savaitę gadino tai, jog nuo to vakaro Zayn'o dar nemačiau, o Liam'as taip pat stengėsi manęs privengti ir nesusidurti akis į akį.

- heey, – gana linksmu balsu pasisveikinau.

- Oooo. Sveika! – Louis taip pat linksmai, bet gal šiek tiek susijaudinusiu balsu pasakė į ragelį.

- Tai kaip laikaisi? Nė nenumanai kaip tavęs pasiilgaau.. – šiek tiek nutesiau paskutinį skiemenį.

- neblogai, neblogai.. Tai aš tavęs labai pasiilgau. Net neįsivaizduoji kaip, – savo saldžiu balsu pasakė man į telefono ragelį. Beklausydama jo žodžių nusišypsojau ir pradėjau lipti laiptais į viršų.

- am..tu vienas? - paklausiau rimtesniu balsu, nes per telefono ragelį pasigirdo tylus moteriškas balsas.

- Amm.. Sesė kažką burbuliuoja.. Atleisk, nebegaliu kalbėt, mama kviečia. Dar paskambinsiu. Myliu.! – jis viską sumalė taip greitai, kad vos spėjau suprasti.

- šiknius... - burbtelėjau ir įėjus į kambarį numečiau telefoną ant lovos, o pati nuėjau praustis.

..O tuo metu į telefoną atėjo žinutė nuo nepažįstamojo numerio.

"ačiū, Mell."